Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Pasvalio rajono vicemeras bandė meluoti kalbėdamas apie mieste ir rajone augančias šiukšlių krūvas
Dukters žinia apie nėštumą – bomba, bet ne visai
Agė RAGAITĖ, "Panevėžio kraštas"

Kaimo versmė

Tai bent. NUSIAUBĖ LYG ALKANI ŠUNES (1)

Bajoruose, toliau nuo žvyrkelio, stovėjo stambesnių ūkininkų Pundzių sodyba. „Bobutė pasakojo, kad Pundziai buvo griežti, jei eina kas per jų žemes grybaut į mišką, paskui reikia atidirbti. O neklusniuosius uždarydavo į akmeninį rūsį“, – kaimo istorijas prisiminė Germana Toleikienė. plačiau»

Įkvėptieji. DAUGIAU KAIMO – KAPINĖSE (1)

Prieš 8 metus kraštiečių susitikime Alena Balytė-Grigaliūnienė pristatė knygą „Bajorų kaimo praeitis“. „Kapinėse jau daugiau kaimo nei pačiame kaime“, – pratarmėje rašo autorė. Tuo ji paaiškino, kodėl reikėjo tokio leidinio. plačiau»

Metų taku. DAINUOSI IR MAŽAI PYKSI – ILGAI GYVENSI (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Į Kriklinių miestelio himno eiles sugulė ir Kriko linai, ir išskridusios kryklės. Himnui eiles ir muziką sukūrė šio krašto dideliu patriotu tapęs žemaitis mokytojas, na o dainuoti visus kviečia senolė, jaunystėje sugebėjusi su broliu iškelti Trispalvę aukščiausiai virš kaimo. plačiau»

Relikvija. TRYS DATOS AKMENYJE – VIS DAR PASLAPTIS (nuotraukos) (1)

Žaliosios girios pašonėje gyvenantiems krikliniečiams miškas yra grybų ir uogų lobynas, o baisiaisiais pokario metais giria globėjiškai glaudė partizanus. Maždaug po pusės amžiaus jauniesiems šauliams pavyko atstatyti du Kriklinių krašte buvusius partizanų bunkerius. plačiau»

Metų taku. IŠĖJO AŠARODAMAS SU VISU AUKSO PUODU (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Aikštė prie seniausio Subačiaus pastato – ir dabar gyva. Stovi verslininkų mašinos, žmonės veža priduoti obuolius. Bet buvo laikai, kai čia ne tik pilni javų aruodai stovėjo, bet ir upės kraujo ir ašarų liejosi: regėta žydų tragedija, kovotojų už laisvę išniekinimas. O kai sandėlyje vyko vaidinimai, tai Vytautas Didysis ant žirgo atjojo. plačiau»

Tai bent! SUBAČIUS IR SUBAČIUS

Smetonos laikais atkėlė į Subačių geležinkelio darbuotoją, iešmininką Subačių. plačiau»

Sena nuotrauka. MAGAZINAS – KAIP KRAUTUVĖ

Grūdų sandėlis Subačiuje iškilo 1856 metais. Tuo laiku dar jokio Subačiaus nebuvo. Buvo Dvariškių kaimas. Jo paskirtis – nederliaus metais šelpti skurdžius valstiečius. plačiau»

Šaltinis. KAI ĮSITVIRTINA, TAI IR NUSPRENDŽIA, KAD JAU TURI SAVO AMERIKĄ (nuotraukos)

Subačius sodybų tuštėjimo metui pasiduoti neketina, čia namus ir butus bemaž graibsto didmiesčių gyventojai. Tačiau remontuoti senienas vis pinigėlių pritrūksta, tad šeimos galvos jų uždirbti suka tai į Vakarus, tai į Rytus. plačiau»

Metų taku. TIK BASAKOJIS SAUGOJO KOPLYČIĄ NUO VANDALŲ (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Panevėžio rajono Nevėžninkų apylinkių gyventojai prisimena kadaise puoselėtą dvarą ir žmonių minias traukdavusią koplyčią. Pastaroji lankytojų ir dabar sulaukia – bet tokių, kurie kultūros paveldo objektą ne saugo, o dar labiau naikina. Nors ir naikinti beveik nebėra ką – likusios tik aptrupėjusios, žole apžėlusios plikos sienos. plačiau»

Sena nuotrauka. PRIORITETAS – NE KOPLYTĖLĖS NAUDAI

Nevėžninkų istorija siejama su abiejose Nevėžio pusėse buvusiais dvarais. Vieną iš dvarų valdžiusios Eidrigevičių šeimos rūpesčiu buvo pastatyta didelė akmeninė koplyčia. plačiau»

Relikvija. PRIEŠ MIRTĮ SKULPTORIUS ATSISVEIKINO SU SAVO KŪRINIU (vaizdo reportažas)

Garsus skulptorius Bernardas Bučas pritarė, kad Nevėžį simbolizuojanti jo skulptūra stovėtų vandentiekininkų įmonės teritorijoje šalia Nevėžninkų, kai Panevėžys jos atsisakė. Galbūt dėl panašumo į rūpintojėlį. Dabar jau garsiai rėkiama, kad tokiam kūriniui ne vieta prie nuotekų valymo įrenginių, bet jaunavedžiams, moksleiviams tai nė motais – jie noriai fotografuojasi prie mąslaus „Nevėžio“. plačiau»

Metų taku. MARIOMS IŠSILIEJUS ILGĖJOSI LAKŠTINGALŲ IR GRIEŽLIŲ (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Vanduo išskyrė kaimus ir žmones, atėmė artimųjų kapus. Gyventojai sielvartavo ir pyko, bet galiausiai susitaikė su naujove, nes plačiai išsilieję užtvenktos upės vandenys vietovę pamažu pavertė vaizdinga, kurorto vardo verta vieta. Bet kas gi dabar nutiko! Iš marių kažkodėl išsikraustė švarius vandenis mėgstantys vėžiai. plačiau»

Relikvija. KUNIGAS MINDAUGAS PIRMASIS PAAUKOJO REMONTUI (nuotraukos)

Nors bažnytėlė nuošaliame kaime ir mažytė, bet jos istorija – dviejų šimtų metų senumo. Gal todėl žmonės čia tikri patriotai, Valstybės jubiliejų pasitikę šimtu varpo dūžių. O kai parapijiečiai sumanė daryti bažnyčios remontą, tai nė mėnesio nereikėjo lėšoms surinkti ir didžiausius darbus atlikti. Ir kunigų čia tarnauta visokiausių, net ir keistuolių. plačiau»

Šventumas. MYLIMOJI VIRTO ŠVENTĄJA

Virš Palėvenėlės bažnyčios altoriaus kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas turi savą legendą. Pasakojama, kad nutapytoji Dievo Motina yra ne kas kita, o vietinės dvarininkaitės atvaizdas. plačiau»

Istorija. GARSAUS ŠVIETĖJO LAUKDAVO MINIA

Iki 1926 metų Palėvenėlės bažnyčia veikė tik kaip vietinio dvaro koplyčia, neturėjo nuolatinio kunigo. Dvarponis kunigą atveždavo tik per didžiąsias šventes, bet tas Mišias laikė svetima kalba, lietuviškai nemokėjo. plačiau»
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.