Prieš gastroles kviesdavo į festivalį
Tarpukariu po visą Lietuvą važinėjęs ir keisčiausius numerius su akrobatais bei žvėrimis rodęs cirkas pasibaigus šiltajam sezonui žiemoti traukdavo namo, į Šilų kaimą Raguvos seniūnijoje.
Cirko įkūrėjas ir vadovas Petras Tarutis gyveno prie pat dabartinės autostrados Panevėžys–Vilnius. Kai ją tiesė, cirko artisto namus ir nugriovė.
Šiliečiai buvo įpratę, kad jų kaime žiemoja kupranugaris ir zebrai, kad kiaulė mokosi važiuoti dviračiu, o lynu laksto dresuoti meškėnai bei pelės. Kaimo vaikams nuostabos nebekėlė nei šiltų kraštų gyventojos beždžionės, nei su indų kalnu ant galvos kopėčiomis laipiojantis vilkšunis, mat P.Tarutis vaidinimus surengdavo ir vietiniams.
Kiekvieną pavasarį, prieš išvykdamas į gastroles, saviems jis surengdavo šaunų festivalį.
Cirko areną padarydavo prie savo sodybos, plyname lauke. Čia sulėkdavo kelių aplinkinių kaimų vaikai ir cirko triukams neabejingi suaugusieji.
Dabar toje vietoje, kur stovėjo legendinio cirko artisto sodyba, likusi tik senutėlė sulaukėjusi obelis.
Cirko nebebuvo, bet atvykdavo iliuzionistai
„Po to joks cirkas niekada į Šilus nebuvo atvažiavęs. Seni žmonės prisimena tik P.Taručio pasirodymus, o po jo čia niekada, nė karto nebebuvo pastatyta cirko palapinė“, – sako Šilų bibliotekininkė Vitalija Žvirblienė.
Tiesa, kol Šiluose veikė mokykla, mokytojai į šventinius renginius dažnokai kviesdavosi iliuzionistus. Vaikai tuos pasirodymus labai mėgo.
Pagrindinė mokykla Šiluose uždaryta prieš 8 metus, o prieš 4 metus nebeliko ir pradinės.
Gal, įkvėpti cirko įkūrėjo, anuomet šiliečiai irgi prašėsi priimami į trupę? Ar gal jaunimas, pažiūrėjęs įspūdingų pasirodymų, troško jei ne cirko artistais būti, tai bent scenos aktoriais tapti?
Šiluose gimusi ir augusi V.Žvirblienė sako neatmenanti, kad kas, vietinio cirko įkvėptas, būtų rinkęsis su vaidyba susijusią profesiją.
Šiaip taip išsiprašė mokytis
Bet štai 75 metų Petras Vanagas kalba ką kita.
Vyras tvirtina, kad cirko įkūrėjo asmenybė jį buvo taip užbūrusi, kad ir pats norėjo tapti scenos žmogumi. Gal artistu, bet labiau dainininku.
Tik apie tokią profesiją kaimo vaikui namie nė prasižioti nevertėjo, juk kolūkio pirmininkas net į technikumą po septynmetės baigimo nenorėjo išleisti.
Iš mokyklos suolo jis sėdo tiesiai prie traktoriaus vairo. O jį vairuodamas suprato, kaip baisiai trokšta mokytis. Tėvukas pas pirmininką ėjo su dovanomis, kad sūnų iš kolūkio išleistų.
Šiaip ne taip išprašė. Petras įstojo į Vabalninko žemės ūkio technikumą, po jo Kauno žemės ūkio akademijoje studijavo mechanizaciją, bet paskui perėjo į Vilniaus pedagoginį institutą ir baigė fizikos fakultetą.
Gailėjo pastipusios artistės
P.Vanagas tvirtina, kad garsiojo cirkininko sužadintas potraukis scenai niekur nedingo: ir anksčiau, ir dabar šilietis įvairiuose renginiuose rėžia kalbas bei skaito poeziją. Ypač mėgsta patriotinę. Tokių eilių moka begalę.
„Aš cirko pradininką asmeniškai matęs, jis pas mano tėvą ateidavo apsikirpt. Augalotas, petingas, juodais garbanotais plaukais buvo. Aš buvau vaikas, o jam apie 50 metų. Kol tėvas kerpa, jis, būdavo, pasakoja, kaip keliavo po Europą, dar visokias istorijas. Rodė ir atvirukų, kuriuose buvo jis – kardų rijimo karalius“, – kalbėjo P.Vanagas.
Cirko artistas dar pasakojęs, kaip savo naminį arklį dresavo eiti ant dviejų kojų ir kaip mokino kiaulę dviračiu važiuoti.
„Bet ji pastipo, man labai gaila tos kiaulės buvo“, – vaikystės emocijas iki šiol prisimena šilietis.
Rankoje laiko ne lėlę, o dukrą
Kai Šilai šventė savo 450 metų jubiliejų, vienai ryškiausių kaimo asmenybių, cirko įkūrėjui P.Taručiui pagerbti surengė parodą.
Jai nuotraukų davė Panevėžyje gyvenanti P.Taručio dukra 81 metų Palmyra Kazakaitienė, buvusi oro akrobatė ir vaidinusi tėvo suburtoje trupėje.
„Panevėžio kraštas“ apie šią moterį jau yra rašęs. Ji buvo jauniausia tėvo trupės artistė, sulaukusi 3 metų arenoje jau išdarinėjo pavojingus triukus.
P.Taručio žmona Agota irgi buvo oro akrobatė.
Pirmieji P.Kazakaitienės įspūdžiai iš cirko gyvenimo – treniruotės kaimo daržinėje. Tėvas ją ruošti cirkui ėmė nuo dvejų metų.
„Gavę seną nuotrauką, kur P.Taručiui ant rankos stovi mažutė išpuošta mergytė, iš pradžių manėme, kad tai lėlė, bet jo dukra patvirtino, kad tai buvo ji“, – prisiminė bibliotekininkė.
