Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Panevėžio 5-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotojas pripažino, kad testavimas mokyklose pasiteisino

Kaimo versmė

Praeitis byloja: rūpėjo ne prabanga, o ūkio naujovės (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Gamtos grožis šalia Lėvens upės Paliūniškyje liudija, kad dvarui čia buvo gera vieta. Jis buvo pažangiausias, čia jau prieš 200 metų lydyta geležis. Tačiau laikai keitėsi, ir paskutinis šio dvaro ponas prieš mirtį sovietmečiu jautėsi labai dėkingas savo buvusiems samdiniams, šelpusiems jį duonos kąsniu. O juk kažkada jis buvo vadovavęs Sibiran tiestos magistralės tiltų statyboms. plačiau»

Prie Paliūniškio tilto – kaip prie Eifelio bokšto (nuotraukos)

Lėvens krantus jungiantis dailiai išsirietęs tiltas šiais laikais jau nebėra toks praktiškas, mašinoms čia sunku prasilenkti. Bet jis – istorinis, nerasi nė vieno paliūniškiečio, kuris nebūtų jaunystėje prie jo nenusifotografavęs. O ir dabar kaip be senojo tilto girion patektum, uogų, grybų prisirinktum? plačiau»

Kaimo istorijoje žiojinčią juodą skylę bando palopyti (nuotraukos, vaizdo reportažas) (2)

Velžys tarsi ir niekuo nesusijęs su vėžiu, bet šitas gyvis kaimo herbe gyventojams labai pageidaujant atsirado. Kažkada dar gyvavo posakis: „Saugokis Ramygalos ožkų, Jotainių bobų ir Velžio pakriautės.“ Ką tai reiškė? Ir išvis – kas gi žinoma apie šią Panevėžio priemiesčiu vadinamą gyvenvietę? Juk prieš šimtmečius ji buvo minima kartu su garsiąja Upyte. plačiau»

Ėjo žiūrėti stebuklo – spintos dydžio kompiuterių (nuotraukos)

Senut senutėlis tas Velžys, bet atrodo lyg sovietmečiu įkurta gyvenvietė. Gal ko nors trūksta jo dvasiai? Žmonės atkerta, kad ne. Ir sovietmečio relikto kaip ir nelieka – net pirmieji gigantiški kompiuteriai, besipuikavę eksperimentiniame paukštininkystės ūkyje, jau tarsi pro rūką beatmenami. plačiau»

Kam kaimas – Gedimino prospektas, kam – garsios giminės legenda (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Į Juodpėnus pirmiausia grįžta tie, kuriuos traukia giminės balsas. Žinomas šalyje ekscentriškasis menininkas Benas Šarka – buvusio garsaus šviesuolio Kazimiero Spaičio giminės atstovas. Kitas garsenybė – Linas Valbasys atvykdavo čia kaip tikras amerikonas. Savo kaimą jis prilygindavo Gedimino prospektui. plačiau»

Kaimas deivę Mildą pagarbino ir sulaukė dar vieno vaiko (nuotraukos) (1)

Juodpėnai prieš šimtą metų buvo didžiausias kaimas Kupiškio krašte. Ir dabar, nors be didesnių maldos namų, – ne mažiausias, per darbymetį dūzgiantis, viduvasarį švenčiantis po išlakia liepa. O ankstyvais rytais kaimą nukloja klyksnių gervių debesys. plačiau»

Kaimas gyvas bus, kol gyvuos cerkvė (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Kirviu tašyti Bobriškio cerkvės rąstai – tie patys, kaip sentikiams ją kadaise statant. Daugiau kaip prieš tris šimtus metų likimo atblokšti į Rokiškio rajoną, pusiasalį Sartų ežere, sentikiai negalėjo gyventi be šventovės ir pastatė ją – pirmąją šalyje medinę maldyklą. O kai viesulas prieš šešerius metus perskėlė kupolą ir sugadino stogą, senutėlė cerkvė sulaukė ir restauracijos. plačiau»

Sentikės tiki: nepaskendo, nes buvo krikštyta ežero vandenyje (nuotraukos)

Nuostabiame gamtos kampelyje – Sartų pusiasalyje gyvenantys sentikiai išsaugojo ne tik gimtąją rusų kalbą, bet ir kitataučiams keistus papročius. Vaikus jie krikštija ežero vandenyje net šaltą žiemą, prieš tai išgraibę ledukus iš kubilo. Su ežeru, prie kurio gimta, užaugta ir pasenta, susiję daug kitų istorijų. plačiau»

Iš Kirmėlynės – gėlėmis žydintis Mikoliškis (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Mikoliškis – sovietmečiu atsiradusi gyvenvietė. Į ją buvo suvaryti visi melioracijos buldozeriais iš gimtųjų namų išguiti sodiečiai. Žmonės prisitaikė prie kolektyvinio gyvenimo ir dabar jau nieko nesigaili, gal tik likimo įkaitais tapusių kai kurių gyventojų. Štai vienai šeimai visus tris sūnus iš fronto parvežė vienu vežimu, o medžio drožėjas valdžią erzino droždamas kryžius. plačiau»

Net 14 metų filmuoti kadrai graudina senbuvius (2)

Mikoliškis yra Pasvalio rajone, bet žmonių jis vadinamas Panevėžio priemiesčiu. Ir išties, gyvenvietė pati ilgai nežinojo, kas ji tokia – miestas ar kaimas, mat sovietmečiu pastačius kooperatinius daugiabučius, daržai žmonėms buvo nukelti už puskilometrio – virto tikrais kolektyviniais sodais. plačiau»

Širdį tebedrasko griūvančio plytinės kamino vaizdas (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Pasvalio rajone esantį Kraštų kaimą dabar galima būtų pavadinti našlių kaimu. Sovietmečiu čia klestėjo plytinė, žmonės gyveno nieko nestokodami, bet už tai sumokėjo didele kaina – fabrike kenksmingomis sąlygomis dirbdami vyrai prarado sveikatą ir anksčiau laiko nukeliavo į kapines. plačiau»

Dėl plečiamos plytinės paaukojo koplyčią (nuotraukos) (1)

Kraštų kaimo istorija spalvinga, ko tik čia nebuvo: ir dvarai, ir nuo amžiaus pradžios veikianti plytinė, ir siaurukas, ir kaliniai su švilpukais, ir vaikų prieglauda... Bet kone kiekviena laiko atkarpa baigdavosi nelaime. Kadaise klestėjusio dvaro lemtis tragiška, plytinę ištiko bankrotas, o kalinių švilpukų niekam nereikėjo. plačiau»

„Laba diena“ – ir svečias jau kieme (nuotraukos) (3)

„Man svetimos garbės nereikia“, – taria Neciūnų kaime gyvenanti Jono Meko dukterėčia, po garsiojo dėdės mirties neatsiginanti žurnalistų ir jų klausimų. Buvo ir toks kuriozas, kad apsidairę ir rūmų amerikono brolio namuose neišvydę žurnalistai sulipo į mašiną ir išrūko. Moteris dėl to neapgailestauja, bet gal šiek tiek širdyje jai gaila, kad J.Mekas su jos tėvu nebuvo broliškai artimi. plačiau»

J.Meko mama mažylę gynė nuo nevidono gaidžio (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Močiutė – taip Jono Meko mamą iki šiol vadina Janina Pajedienė. Būdama maža, Janina su mama pas ją gyveno, kartais palindusi po močiutės lova laukdavo, kol ji prabus, o per tą laiką ir pati užmigdavo. Moters mūrinukas Semeniškių kaime dabar vienintelis, kuriame skamba žmonių juokas. plačiau»

Anyta rodydavo, kur auga vyskupo vyšnios ir kriaušės (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Na, negrabiau niekas nebegalėjo padaryti: viena dalis Gailionių kaimo po žemių perbraižymo atsidūrė Pasvalio rajone, o kita dalis – Pakruojo. Panevėžiui katedrą pastačiusio vyskupo Kazimiero Paltaroko gimtoji sodyba liko vienoje griovio pusėje, o šeimynos žemės – jau kitoje. Tai katra pusė dabar labiau stengiasi išsaugoti garsiojo žmogaus atminimą? plačiau»
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.