Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Panevėžio 5-osios gimnazijos direktoriaus pavaduotojas pripažino, kad testavimas mokyklose pasiteisino

Krašto santakos

Į didmiestį važiavo kojinių ir pirštinių medžio pažiūrėti

Be mezgimo gyventi negalinti pasvalietė nustebino ir savus, ir svetimus: parodai muziejuje pateikė 1300 eksponatų, o mezginius pardavinėti sumanė nuo 5 metrų aukščio prekystalio. Ji dar gerai mena ir siūlų gamybos procesą, kai vilną namie karšdavo, šukuodavo, garindavo ir gijas kalavartais verpdavo. plačiau»

Drobės ritinys – tiesiai prie kojų

Šiuolaikinė tekstilė, oi, kaip toli nuo tradicinių gobelenų! Tuo įsitikino žiūrovai, savo akimis pamatę ir net paliesti galėję metalu išsiuvinėtą lentą. Anksčiau jei ką panašaus tekstilininkai būtų rodę, gal net būtų likę nesuprasti. plačiau»

Talentą atskleidė netikėtos lažybos su sutuoktiniu

Į mėgėjų dailės studiją moteris atvedė įvairiausios, dažnai stulbinamos priežastys. Viena savo polinkį menui daugybę metų buvo priversta slėpti nuo tėvų, nes jie troško dukrai praktiškos profesijos, kitai vis trukdė per silpnos akys, bet kai po jubiliejaus išdrįso pasibelsti į garsaus dailininko studiją, taip dabar jau 30 metų lanko. Dar trečia jausdama savy ugnelę vis nerimo, užsienyje dirbdama vien į parodas lakstė. plačiau»

Kartą skendusi išmoko atsargumo

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką neseniai skandino vandenys. Veržliai srūvantys, monotoniškai banguojantys, tyvuliuojantys be judesio, ramiai čiurlenantys – tiek įvairių formų vandeniui suteikė menininkė Ilona Žvinakienė. plačiau»

Kaime įleisti šaknis padėjo ir pirštinės

Tautinio paveldo lobiai kartais būna po nosim, tik niekas jų nepastebi. Laimė, kad į vienkiemį atsikrausčiusi „miesčionka“ vieną žiemą įsižiūrėjo į kaimo žmonių rankas, ir tai ją užvedė ant teisingo kelio. Dabar ji yra tikra Pasvalio krašto raštuotų pirštinių ambasadorė, skatinanti moteris atgaivinti senovinį grožį. plačiau»

Aštrus širdies sopulys: pasilikti, emigruoti, grįžti?

Gyventojų nutekėjimas į užsienius. Šią jautrią stygą užgavę panevėžiečiai muziejininkai nurungė konkurentus gigantus ir nugriebė ypatingus laurus. plačiau»

Raudonos netgi nekenčia, o žemės spalvos mielos

Kad ir prisikišęs žiūri, vis tiek abejoji, ar žmogaus rankos gali taip dailiai numegzti. Tobulą grožį iš siūlų kurianti kupiškietė nuo jo pabėgti jau nebegali, o savo mezginius paleidžia į pasaulį be jokios širdperšos, kad neuždirbs nė skatiko. Kitaip tiesiog negali. plačiau»

Nupieštam katinui ketino nešti pieno

Kai kelią į profesionalius menininkus kupiškėnei net du kartus užtrenkė pasipūtę profesoriai, ji nuo smūgių į paširdžius net kelerius metus teptuko į rankas neėmė. Atsigavusi ji pamažu surado kelią net pas kelias mūzas, o savo taip sunkiai įsigytus namus atvėrė tautodailininkams šeimininkauti. plačiau»

Dovanų – ir savas piešinys, ir molinukas

Artėja džiugiausios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Visi laksto po muges, krautuves, prekybos centrus – ieško dovanų. Ką pirksite ar jau nupirkote savo artimiesiems, draugams? Ar tik praktiškas dovanas, ar gal ir ką nors dvasiai malonaus? Gal kokį išskirtinį meno kūrinėlį išrinkote? Gal tautodailininko darbelį? Gal jums svarbu, kad tas darbas nebūtų serijinis, o kieno nors rankų sukurtas, sušildytas, vienetinis? O gal padovanosite knygą, bilietus į teatrą, koncertą, gal kelionę į pasaulio kraštą? plačiau»

Susivokti padėjo tiesmukas, bet taiklus klausimas

Molinės mėlynakės moterys, dažnai – ištiesusios apkabinimui rankas, yra keramikės Nerutės Čiukšienės vizitinė kortelė. Kūrėja atvirauja, kad jai būdavo tikra kankynė lipdyti puodus, bet gavusi šią užduotį institute iš to neįdomumo nulipdė du servizus, nes dar ir kruopšti buvo. To paties dabar ji moko Pasvalio vaikus. plačiau»

„Valiusei reikia Alekso“ rimtam chorui negalioja

Ant tėvo vargonininko kelių bažnyčioje vaikystėje užmigdavęs Rimvydas Mitkus prieš dešimtmetį, jau sostinėje gyvendamas, Pasvalyje subūrė mišrų chorą ir su juo pakilo iki „Aukso paukštės“. Karui sukrėtus, jam su bičiuliu skausmas išsiliejo širdį draskančia daina apie varnu išskridusį brolį, ją išgirdusi ukrainietė dirigentė iškart paprašė to kūrinio. plačiau»

Perskaitė šūsnis lietuviškų pasakų

Panevėžio lėlių vežimo teatre to dar nebuvo: scenoje pilna kvapnaus šieno, o vaidina iš tikrų šiaudų padarytos lėlės. Ukrainietės režisuotame spektaklyje įtaigiai perduodama žinia apie džiaugsmą gyventi savo tautiškumo terpėje. plačiau»

Veldami išpainioja dvasios raizgalynes

Tautodailė pas mus yra populiari. Būtent ne profesionaliojo meno parodos, o liaudies meistrų darbai daugiausia pritraukia lankytojų į parodų sales. Jose pamatysi visą margumyną menų – keramikos, pynimo, kalvystės, audimo... O tai rodo ne ką kita, kaip tik senovėje klestėjusius amatus. Gyventojų klausėme, kokie amatai jiems labiausiai įdomūs, kur pirmiausia suka akis – į lovatieses, tautinius drabužius, metalines saulutes ar kryžius, akmens skulptūras, molio ąsočius, medienos raižinius? Jei jiems leistų pasirinkti, ko norėtų išmokti? Kokiu amatu galėtų užsiimti visą ar dalį gyvenimo? Koks niekada nenusibostų? Koks amatas atrodo sunkiausias, gal ir nepatraukliausias? O koks amatas labiausiai nyksta, kokį reikėtų gelbėti? plačiau»

Palaidi moters plaukai – tikri velniai

Priminus senąsias mūsų tautos vestuvių tradicijas, ne vienas nustemba, kad jos būdavo tokios pat griežtos kaip ir kokių arabių. Mat iki ištekant merginai dar būdavo galima rodyti gundymo priemonę – į stangrias kasas supintus savo plaukus, o štai jau tapus moterimi prie svetimų akių tekdavo rištis nuometą. plačiau»
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.