Kaimo versmė

Sentikių kryžius ant pastato Kvedariškio kaime rodo, kad tai – maldos namai. Bet viduje – tušti ikonų rėmai. Nesuvokiama, bet šventųjų atvaizdus pagrobė plėšikai. O buvo laikas, kai maldykloje gyventojai vos tilpo, giedojo choras, iš upės pasemtame vandenyje buvo krikštijami vaikai. Dar buvo karai, masiniai kapai, asmeninės nelaimės – ko tik, žmogau, per gyvenimą neiškenti. plačiau»

Rokiškio rajone juokaujama, kad XIX amžiuje gyvenusi Rokiškio dvaro grafienė Marija Pšezdiecka galėtų būti pavyzdžiu, kaip išgyvendinti elgetavimą viešose vietose. Kad vadinamieji ubagai negadintų šventovės ir viso miesto vaizdo, įspūdingosios Rokiškio šv. Mato bažnyčios fundatorė sukėlė juos į Skemus ir davė darbo čia buvusiame palivarke – dvarvietėje. plačiau»

Anksčiau proto ir psichikos ligonių pensionai keldavo siaubą, nes būdavo panašūs į kalėjimus. Šiandien tai – šiuolaikiškai įrengtos, atviros globos įstaigos. O Rokiškio rajone esančiame Skemų pensione ligoniai gyvena tarsi savotiškoje meno galerijoje, meldžiasi menininkų įrengtoje koplyčioje. plačiau»

Įspūdingai sutvarkyta Surdegio siaurojo geležinkelio stotis ir nepaprastai svetinga jo šeimininkė laukte laukia žmonių, bet jie vis rečiau besirodo, garvežiukas iš Panevėžio šiemet tik tris kartus atpūškavo, atgabeno pulkus linksmų, pramogaujančių turistų. Nejaugi ir šiam unikaliam paveldo objektui bus padėtas kryželis? plačiau»

Šiandien tykus ir mažai kam bežinomas Surdegio kaimas kadaise garsėjo stačiatikių vienuolynu ir stebuklinga Surdegio Dievo motinos ikona, kurios net kopijos laikomos labai vertingomis. Vieną seną ikoną vietos bažnyčios prižiūrėtoja savo nuožiūra šviežiais dažais kiek „pataisė“ ir už tai gavo pylos ne tik nuo klebono. plačiau»

Velykiams, atrodo, tik ir skirta džiaugsmingai švęsti Velykas. Išties, nors čia nuolatinių gyventojų kaip ir nelikę, bet didžioji Prisikėlimo šventė sutraukia daugybę buvusių savųjų, į bažnytėlę vos visi sutelpa. Šiemet, kaip ir įprasta, katalikai rengėsi ir procesijai, tik kad oras visai subjuro. Nieko, atsigriebs kitąmet. plačiau»

Anksčiau Panevėžio rajono Velykių kaimo gyventojai čia tarnavusius kunigus laidojo bažnyčios šventoriuje. Tačiau sovietų nukankinto kunigo Boleslovo Beinoravičiaus palaikai greičiausiai guli kur nors bendrame kankinių kape. Vis dėlto velykiečiai negali savo šventojo taip lengvai pamiršti – prieš aštuonerius metus bažnyčioje iškabino memorialinę lentą. Baisiausia, kad kunigą budeliams įdavė jo globotinis. plačiau»

„Panevėžio krašto“ korespondentė, atrodo, tapo liudininke ypatingo įvykio. Lankydamasi Lietuvos didžiavyrių Vileišių gimtinėje prie Pasvalio, ji pas vieną kaimo senbuvę išvydo unikalią senieną – prabangią, gal šimtmečio senumo, gėlėtu gobelenu aptrauktą kėdę. O, apvaizda! Ant šios kėdės juk galėjo sėdėti ir Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis bei jo broliai! plačiau»

Gal Napoleonas į mažą kaimą prie Pasvalio ir nebuvo užsukęs, po žalia liepa ir nenusnaudė, bet ji tikrai sena ir daug ką menanti. Naujai sodinamas parkas gi primins tikrus įvykius ir tikrus herojus. Gimnazistams galbūt čia bus teikiami atestatai, jie išeis į gyvenimą pasižadėję dirbti Lietuvai. plačiau»

Vaizdingoje vietoje Kupiškio rajone, netoli Palėvenės, įsikūręs dvarininkus ir savanorius menantis Aukštaičių kaimas, vietinių vadinamas senuoju – Aukštadvario pavadinimu. Viena kupiškėnų šeima prieš 20 metų čia įsigijo šviesuolių Elisonų šeimai priklausiusią sodybą ir aptiko neįtikėtiną dalyką. plačiau»

Dar besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje, Jurgis Elisonas įsitraukė į tautinį judėjimą. Mokslus jis baigė Rusijoje, Petrapilio universitete baigė Fizikos ir matematikos fakultetą. plačiau»

Kupiškio rajone esančiame Aukštaičių kaime XX amžiaus pradžioje žemės gavo ir įsikūrė Lietuvos kariuomenės savanorių šeimos, tarp jų – ir labai išsilavinusių, Lietuvai nusipelniusių žmonių. Jų dvasia įkvėpė kovoti už laisvę ir partizanus. plačiau»