Atsargas į sandėlį suveždavo patys žmonės. Dalį derliaus atseikėti saugyklai privalėjo visi, turintys žemės.
Kadangi akmeninė derliaus saugykla statyta carinės imperijos laikais, kai mūsų kraštas buvęs pavergtas Rusijos ir visais frontais vyko rusinimas, jam ir prilipo pravardė „magazinas“, nuo rusiško žodžio „magazin“ (krautuvė).
Išsivadavus iš Rusijos jungo dingo prievolė kaupti grūdus juodai dienai ir juos dalinti iš bendro katilo. Sakoma, kad cariniu laikotarpiu tas atsargų kaupimas vargšams niekaip nepagelbėjęs, mat turtingieji dvarininkai visų suvežtus grūdus išparceliuodavo.
Kai tarpukariu Subačiuje statė mokyklą, išardė grūdų sandėlio aruodus ir iš to medžio pagamino suolus.
Kolūkių laikais magazinas vėl buvo „įdarbintas“ – jame laikė gyvuliams skirtus grūdus.
Atgavus nepriklausomybę, griūvant kolūkiams, kolūkiečiai dalijosi turtą, tada magazinas atiteko veterinarijos gydytojai.
Buvo kalbų, kad jame ketinama steigti žaislų fabriką, restoraną, bet senovinis pastatas jokiai veiklai durų taip ir nepravėrė.
Kadangi grūdų sandėlis priskirtas architektūriniam paveldui, norint jame ką nors daryti, reikia didelių lėšų ir gausybės suderinimų.