Visi geidžia pasigirti
Medinių kaimo žmonės didžiuojasi ne tik iš jų kaimo kilusia garsia Vileišių gimine, bet ir prie kelio augančia senutėle liepa. Ji vadinama Napoleono vardu.
Legendos pasakoja, kad būtent po šia liepa žygio į Rusiją metu ilsėjosi Prancūzijos imperatorius Napoleonas.
Tačiau istorikams tai kelia tik juoką.
„Lietuvoje kiekvieno miestelio garbės reikalas yra turėti Napoleono simbolį: medį, akmenį, lobį ar kalną. Pasvaliečiai didžiuojasi liepa, tačiau istoriniai duomenys byloja, kad Napoleonas, kad ir kaip to mums norėtųsi, po ja niekada taip ir nesėdėjo“, – pasakojo Pasvalio muziejaus darbuotojas Gražvydas Balčiūnaitis.
Istoriko turimais duomenimis, didžioji Napoleono armija 1812 metais iš tiesų žygiavo pro Lietuvą į vakarus link Maskvos. O štai tos armijos 10-asis pėstininkų korpusas, sudarytas iš prūsų karių, iš viso jų buvo apie 30 tūkstančių, pasuko į šiaurę paimti Rygos.
Napoleonas į Rusiją su savo armija vyko per Kauną ir Vilnių.
„Į Pasvalį jis tikrai neužsuko“, – tvirtino G.Balčiūnaitis.
Vileišių vaikus simbolizuoja ąžuolai ir eglės
Medinių kaime garsioji liepa toli gražu ne vienintelis medis.
Greit čia oš didelis žalias parkas.
Buvusioje Vileišių sodybvietėje projektuoti parką ėmėsi ilgametis miškininkas joniškėlietis Juozas Bagdonas. Jį prisidėti prie kuriamo parko Medinių kaime pakvietė gimnazistai.
„Pirmą ąžuolą parke pasodinau prieš 8 metus. Medelį atsivežiau iš savo miško. Nors buvo vidurvasaris, ąžuoliukas prigijo nesunkiai“, – sakė J.Bagdonas.
Kuriamo parko teritorija – maždaug 1 hektaro ploto. Plėstis nėra kur, nes aplink visur jau – privačios ūkininkų žemės.
Pražysta net magnolija
Miškininkas sodinamus medžius nusprendė pavadinti vardais. Šešiems Vileišių sūnums ošia pasodinti ąžuoliukai, o dvi dukras simbolizuoja eglės.
Nors Vileišiai susilaukė 11-os vaikų, ne visiems užaugti buvo lemta, trys mirė maži.
J.Bagdonas sakė, kad parke jau auga 26-ių rūšių medžiai ir 40-ies rūšių krūmai. Dauguma jų – vietinių veislių, nors yra ir išskirtinių. Štai pavasarį pražysta net gražuolė magnolija.
„Parke suprojektuotos dvi erdvės: viena – renginiams, kita – sportui. Šiuo metu medžiai dar nedideli, tačiau po 30–50 metų bus galima pasivaikščioti suaugusių medžių alėjomis. Svajoju, kad gimnazistams šis parkas taptų brandos atestatų įteikimo vieta“, – išsitaria parko kūrėjas.
Prie pat kelio, greta kuriamo parko, stovi skulptoriaus Arūno Grušo išdrožtas ąžuolo memorialas garsiems Vileišiams. Koplytstulpyje išraižytas įrašas: „Vileišių šeimai – lietuvybės gaivintojai, Lietuvos Nepriklausomybės stiprintojai. Dėkingi tėviškėnai.“
Prilygino garsioms giminėms – Radviloms, Sapiegoms
G.Balčiūnaitis įsitikinęs, kad pagerbti tokią puikią giminę tiesiog būtina ir tų pagarbos ženklų niekada nebus per daug.
Net jam buvo nelengva keliais sakiniais apibūdinti Vileišių giminę.
Pasak istoriko, tai viena iš garsiausių Lietuvos šeimų, kurią jis prilygina ankstesniais amžiais gyvenusiems Radviloms ar Sapiegoms.
„Tie didikai stengėsi dėl Lietuvos, gynė ją ir neleido jos skriausti, kilus grėsmei iš lenkų, buvo kultūros, meno, mokslo, religinio gyvenimo mecenatai. Taip ir Vileišiai dirbo jau modernėjančiai valstybei. Tarkim, Petras sunkiai dirbo Rusijoje, buvo anų laikų milijonierius, investavo į Lietuvos tautinį judėjimą neįsivaizduojamas pinigų sumas. Paskui vėl išvažiavo dirbti, kad dar daugiau galėtų padaryti čia, Lietuvoje. Po bolševikų revoliucijos prarado didelius pinigus. Gyvenimą baigė visai ne taip, kaip turėjo toks žmogus baigti. O juk galėjo sau gyventi Antakalnio rūmuose ir vargo nematyti“, – sakė G.Balčiūnaitis.
Tapti laikinosios sostinės burmistru – tai didelė garbė ir atsakomybė.
Kauno vadovas modernizavo miestą, kauniečiai jį atsimins tik geruoju.
Petras Vileišis leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką laikraštį „Vilniaus žinios“.
Gydytojas Antanas Vileišis mirė užsikrėtęs sunkia liga nuo ligonio.
„Šiais laikais, ko gero, nebegali būti tokių žmonių, iki kaulų smegenų atsidavusių Lietuvai. Kad net keli vienos šeimos vaikai būtų tiek nuveikę ir pasiekę, šiais laikais negirdėtas dalykas. Nebent krepšinyje“, – sakė G.Balčiūnaitis.
Filmą apie Medinių kaimą žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
"Panevėžio kraštas", 2018 03 31
