Krašto santakos. Šaltiniai

Kokius jausmus jums kelia žodis opera, ar šis klasikinis meno žanras dar turi daug gerbėjų? Nemažai Panevėžio krašto žmonių operos klausyti vyksta į Rygą, o ne į Vilnių, nes ten lengviau gauti bilietų, gražus senovinis teatro pastatas. O ar kas girdėjo, kad Biržuose jauni menininkai jau trejus metus vasarą stato ir rodo įspūdingas operos premjeras, o eilės ten patekti nusidriekia labai ilgos? Ar nenorėtų, kad ir Panevėžys ką nors panašaus surengtų? plačiau»

Kas gali geriausiai, nuosekliausiai ir nuoširdžiausiai papasakoti apie renginį, supurčiusį visą Biržų krašto kultūrinį gyvenimą? Žinoma, kad jo sumanytojai ir organizatoriai. Taigi apie fenomeną – jau trečius metus rodomą vis naują operos spektaklį – pasakoja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė, projekto „Menininkų rezidencija Biržuose“ vadovė Edita MIKELIONIENĖ. plačiau»

Pasakų sekimo čempionu tapęs panevėžietis kultūrininkas moka tiek daug pasakų, kad jau jų ir suskaičiuoti nebeįmanoma. Mat tos jo pasakos – ne tik iš tautosakos, bet ir iš jo paties galvos. O ta galva pasakom pramušta nuo vaikystės, nes ir senelis toks pat buvo, jo klausėsi ir sakmes užrašinėjo pats Juozas Balčikonis. plačiau»

Vakarienės pagal Trispalvės spalvas, autobusų stotelę žymintis laivas, Vėlių kalnelis, istoriniai žygiai – tai vis aktyvių ir smalsių švobiškiečių sumanymai, kaip pagražinti ir praturtinti savo gyvenimą. O muzikos pedagogė anksčiau šokdino vaikus, gi dabar jų mamas ir močiutes. plačiau»

Baltijos kelio sukaktį pasvaliečiai paminėjo net 60 kilometrų dviratininkų žygiu, o vakare – pikniku unikaliame Kryžių slėnyje. Jame auga apie 100 ąžuolų, sodintų Atgimimo metais, o kryžiai atvežti iš įvairių šalies vietovių. Čia stovi ir aukuras, sumūrytas iš akmenų nuo Stalino represijų nukentėjusioms šeimoms atminti. plačiau»

Sunkiu paltu didelėmis sagomis vilkinti ir maldaknygę abiem rankomis laikanti sena moteris – taip atrodys naujausia panevėžiečio Algirdo Varžinsko skulptūra, vaizduojanti legendinę Antaniną Šiaudinienę. Menininkas įsitikinęs, kad šioji mažiukė moteris, su kuria prasidėti vengė netgi saugumas ir milicija, turėjo tvirtą stuburą, įsitikinimus ir jais gyveno, ir kad būtent tokie žmonės kuria tikrąją miesto istoriją. plačiau»

Keramikų Meka vadinamas Panevėžys 25-tą kartą į tarptautinį keramikų simpoziumą sukvietė aštuonis kūrėjus iš įvairių šalių. Jie, lyg susitarę, lyg padiktavus neramiems laikams, laikėsi santūrių spalvų ir formų, bet viena drąsi išsišokėlė vis dėlto atsirado. plačiau»

„Kad jau esam Burbuliai, tai viskas pas mus apvalu turi būti“, – šypsosi Geležiuose puikiosios sodybos šeimininkė. Juk ne kiekvienas vyras žmonai užsimetus Triumfo arką pastatytų, o jai ėmė ir pastatė. Tokį gražų poros sutarimą galbūt lėmė saldus medaus mėnuo kalnuose, nors ten prisirinktus akmenis teko ir karčiom ašarom aplaistyti. plačiau»

Skandinavų vikingas, Novgorodo kunigaikštis, Rusios įkūrėjas Riurikas, Lietuvos kunigaikštis Dangėrutis ir Jersikos kunigaikštis Visvaldis – šie trys vyrai yra įrašyti pasvalietės Vilmos Žukauskaitės genealoginiame medyje. Jų pavardes atkapstė kilmės aiškinimo aistra jau daug metų degantis moters vyras Stasys Velykis. plačiau»

Talentinga kupiškietė Prancūziją pamatė gerokai vėliau nei jos paveikslai – darbai Paryžiuje eksponuoti prieš keliolika metų, o autorė į tą daugelio išsvajotą šalį nukako tik pernai vasarą – vynuogių skinti. Ir poezija per užklupusias giminės prievoles kažkaip nutolo. Bet ji vis dar žada perkratyti drabužių kišenes. plačiau»

Pasišovusiam į vieną knygą suguldyti savo krašto dainas jaunam pasvaliečiui vos per kelis mėnesius teko išklausyti tūkstančius garso įrašų. Vaikinui teko pasukti galvą, kurias dainas sudėti į rinktinę, mat vienos jų buvo įrašyta net 30 versijų. Bet įdomiausia jam buvo su kaimo senutėmis – jos daug jam dainavo, bet kartais atminčiai šlubuojant net savo balso, prieš daug metų įrašyto, nebepažindavo. plačiau»

Suvažiavusius iš Vokietijos, Italijos, Latvijos, Sakartvelo tapytojų plenero dalyvius labiausiai stebino Aukštaitijos sostinės tyla, raudonų plytų istoriniai pastatai. Miestas tiko ir tiems, kurie norėjo grįžti į savo praeitį, gyventi senais prisiminimais ir dabarties įspūdžiais. plačiau»

Poetės Elenos Mezginaitės jaunoji karta jau, atrodo, net nežino. Bet „Hiperbolės“ daina tapęs vienas jos eilėraštis dar ilgai bus dainuojamas. Tie, kuriems teko laimė bendrauti su ja, atmins ją ir labai santūrią, ir pašėlusią. Ji niekad nepliaukšdavo niekų, netuščiažodžiaudavo, nemėgo diletantų, garbėtroškų. plačiau»

Galbūt esate labai praktiškas, racionalus ir su menu niekada neturėjote nieko bendro, bet gal kada nors pasvajojote apie tai, kad norėtumėte pabandyti piešti, iš medžio drožti ar iš akmens tašyti skulptūrą, išmokti groti akordeonu ar pianinu, išausti lininę staltiesę, iš molio nulipdyti ąsotį? Gal visai neblogai būtų? Gal atsigautumėte, pajustumėte malonumą, gal rūpesčiai taip nebeslėgtų? O jei sutiktumėt pabandyti, tai kokia meno šaka labiausiai trauktų? Viso to klausėme praeivių Panevėžyje. plačiau»

plačiau»