Krašto santakos. Šaltiniai

Savitus paveikslus kurianti panevėžietė Stanislava Volčenkienė, žinomo šalyje tapytojo Boleslovo Tuskėno sesuo, negali pasakyti, kokios versmės aprūpina jos fantazijas nuostabiais vaizdiniais. Gali būti, kad atmintis traukia sukrečiantį vaizdą grįžus iš Sibiro – gegužės žiedų rojų. plačiau»

Kas yra kultūringas žmogus? Ar jis turi skaityti knygas, lankyti teatrus ir kino filmus, koncertus, dalyvauti saviveikloje? O gal pakanka, kad žmogus nesikeikia, yra tvarkingas, mandagus ir malonus? Gal teko susidurti su žmonėmis, kurie įkyriai giriasi savo nusimanymu apie kultūrą, meną, bet tuo kaip tik atstumia? Kaip elgiatės, jei nuomonės kardinaliai išsiskiria? To klausėme praeivių gatvėje. plačiau»

plačiau»

Didžiulis riedulys tikriausiai iki šiol gulėtų apleistoje pievoje Kupiškio rajone, jeigu vietiniam ūkininkui nebūtų trukdęs aparti lauko. Tik atkasus akmenį pasimatė, koks milžinas slėpėsi po žeme. Dabar riedulys pritraukia vis daugiau smalsuolių, o gamtosaugininkai jį paskelbė saugomu objektu. plačiau»

Latvijos pasienyje išpuoselėtas tūkstančio augalų parkas daugeliui beveik nežinomas. Didžiulės dendrologinės kolekcijos šeimininkai ypatingą kampelį sukūrė vien savo pastangomis, padedami septynių puikių vaikų. Bet gyvenimas eina, o nerimas dėl unikalaus parko likimo jau ima nebeduoti ramybės. plačiau»

Plačiai žinomi panevėžiečiai keramikai Genė ir Erikas Hincai turi keistą, bet atgimstančia gyvybe kvepiančią pravardę: „Tie, pas kuriuos visad pavasaris“. Draugystės su moliu metus jie skaičiuoja pagal savo vestuvių metines, o iš ką tik patirto streso svetimos šalies oro uoste dabar tik juokiasi. plačiau»

Kartą kalnuose prie grandinės prišalo rankos, kitąkart iš pusiaukelės į aukščiausią Europos viršūnę nukrapštė kalnų policija, paskui permerkė liūtis. Net ir išvydusi viską šluojančią sniego laviną, rokiškietė neišsižadėjo minties eiti į kalnus. Užtat visa tai, kas patirta, sužėruoja jos kuriamoje juvelyrikoje. Vienetinių papuošalų kūrėją D.Varnaitę užsakovės lengvai susiranda ir Rokiškyje, čia menininkei gyventi patogiau nei sostinėje. plačiau»

Su pusbroliu keliaudamas po Indiją ir Nepalą, rašytojas, fotografas Alis Balbierius žavėjosi budistų aprangos spalvomis, eisenomis, giesmėmis ir visa tai fiksavo savo fotoaparatu. Namo parsivežė daugybę kadrų ir netgi į trieilius bei eilėraščius sugulusius prisiminimus. plačiau»

plačiau»

Gyvybę beprarandantį, vos kelis nuolatinius gyventojus beturintį Skrebotiškį iš užmaršties kelia ir iš naujo garsina į kūrybinę stovyklą susiburiantys dailininkai. Teptukais jie fiksuoja esamą laiką, o vietiniai gyventojai primena, kokios pasaulinės garsenybės iš čia kilusios. Vienas iš jų – buvęs Bogotos meras Antanas Mockus. plačiau»

Skvarbus žinomo šalyje fotomenininko žvilgsnis pragręžė istorijos klodus ir šovė į ateitį su kraupia pranašyste. Nuogutėlės mitologinės būtybės padedamas jis žiūrovą veda klaidžiomis sengirėmis ir žemės paklotą sužalojusiais kirtimais, vaizdais šaukdamas, kad žmonijai vartojant pašėlusiais tempais, medžių nebeliks nė karstui. plačiau»

Praėjusio amžiaus pradžioje viešėdamas Panemunėlyje garsusis aušrininkas Jonas Šliūpas susipažino su 23 merginomis ir apie 20 vaikinų – jie visi gerai mokėjo lietuvių kalbos pradžiamokslį. To svečias Lietuvoje niekur nebuvo regėjęs. Ir tiek garsių žmonių į pasaulį gal jokia kita parapija neišleido. Tik va, ar 500 metų jubiliejų Panemunėlis jau galėjo švęsti, vis dar lieka ginču. plačiau»

Už Panevėžio gyvenanti Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Jolita Skukauskaitė neabejoja, kad atsipalaidavimas kaime kuriančiam žmogui labai reikalingas. O darbas labiau susieja ją su dukra. Per repeticijas po laiptais kadaise žaisdavusi Morta – jau tikras teatro vaikas. plačiau»

Kur gauti šieno žaginiui, kai dalgiu pjauti niekas nebemoka?! Bet kirkilietė kaipmat užprotestuoja – juk pati jo ir parūpino, dalgiu apipjovusi ganyklą arkliui. Jos sodyboje apie viską pagalvota – tvarumą, dalijimąsi daiktais, kūrybą. Čia galima išvysti kilimą rekordininką, o dar vienas rekordas siuvamas. Rūpinamasi ir gyvūnais – kad arklys žiemą nepasijustų vienišas ir nesusirgtų depresija, šeimininkė dar laiko ožkų, avį ir žąsų. plačiau»

Senovėj žmonės visokių muzikinių daiktų prisigalvodavo – ir lazdos grojo, ir brūktuvės, ir skalbimo lentos, dubenys ir šaukštai. Šitai labai gerai žino biržietė Zita Beliakienė, nes dar ir dabar tebesaugo motinos sumeistrautą barškutį iš kiaulės pūslės ir džiovintų pupų bei žirnių. Jos ansamblyje dar tebegrojama ir barškalu iš dvišakos lazdos bei medinių rinkių. plačiau»