Krašto santakos. Laikmatis

Panevėžio rajono savivaldybėje atnaujinama viena svarbiausių ir gražiausių erdvių – Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus santuokų salė. Po remonto ji pasitiks jaunavedžius šiuolaikiškesne ir estetiškesne aplinka, tačiau išsaugos svarbiausią savo istorinį akcentą – beveik pusę amžiaus skaičiuojančius vitražus. plačiau»

Garsiųjų pasvaliečių Vileišių parką jų gimtinėje suprojektavęs joniškėlietis miškininkas savo pirmą ąžuoliuką ten nuvežė iš miško – pasodino kastuvu vienas pats, tam jokios ypatingos technikos nereikėjo. Vileišių tėvams atminti pavasariais sužaliuoja ąžuolas ir liepa, ąžuolai pasodinti ir šeimos sūnums, o dviem dukroms – serbinės eglaitės. plačiau»

Bibliotekos, filmai, serialai, koncertai, piešimas, miestų šventės – ką renkasi panevėžiečiai, kai už lango tokie nenuspėjami orai – tai šviečia saulė, tai pliaupia lietus? Praeivių klausėme, ar lyjant nenuobodžiauja. Ogi visai ne – kai kas net koncerte dalyvavo, grojo gitara, o kai kas skaitė su mažyliais vaikiškas knygas. plačiau»

Kad prieitum prie kultūros vertybe laikomo kapo, turi bemaž sėlinti per svetimą teritoriją ir brautis per dygius krūmynus. Net žadą atima, kai pamatai, jog čia, beveik tiesiog po privataus namo langais, ilsisi ryškų pėdsaką Kupiškyje palikę ne vienos vaistinės įkūrėjai, vokiečių baronai Kenigšteteriai. plačiau»

plačiau»

Kupiškis kadaise turėjo net 7 malūnus, savą „šviesos ministerį“ bei buvo bene labiausiai elektrifikuotas šalies miestas. Ir malūnininkų būta apsčiai, o dabar tokios profesijos net nebėra. Užtat viename privačiame namo kieme galima surasti įdomų dalyką – originalų akmeninį paminklą visų laikų malūnininkams. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Kas antrus metus vykstančioje profesionalių mūsų krašto menininkų parodoje vertintojai pasigedo dalyvių gausos. Anksčiau ekspozicijoje akis traukdavo aplinkinių rajonų kūrėjų darbai, dabar gi kai kas nustebo, kad Aukštaitija jau susitraukė iki Panevėžio. Ar tikrai Dailės galerijos vadovai neignoravo vadinamosios provincijos kūrėjų? plačiau»

Biržietė Gražina Visockienė niekaip neprisimena momento, kada ją sužavėjo molis, tarsi tokio ir nebūta. Bet būta. Kai klasės susitikime buvo išvynioti anų laikų išsaugoti rašteliai su visų svajonėmis, jos raštelyje buvo labai aiškiai užrašyta: „Noriu tapti keramike.“ Ar tik ne pasvalietės keramikės Nerutės Čiukšienės įskelta kibirkštis gabiai mokinei pataikė tiesiai į širdį? plačiau»

Šalies moksleivių dainų šventė neaplenkė ir Panevėžio krašto – į sostinę vyko šokėjai, dainininkai, muzikantai. Įspūdžiai begaliniai – mažyliams labai patiko giedoti neseniai išmoktą Lietuvos himną, didesniems miegoti ant kareiviškų lovų, o visiems – ta nepaprasta bendrumo dvasia. Kiaurai permerkęs lietus ir nuovargis palyginti su ja – niekis. plačiau»

Ant stalo sėdi džinsinė žiurkė ir kiškis. Abu labai dailiai pasiūti ir dar netgi išsiuvinėti. Maža to, simpatiški gyvūnai – su sparneliais, o tai reiškia, kad yra naminiai angelai. Jie gimsta ir iš Biržuose austo lino. Netrukus visų galų meistrė Rasa Dubrienė pateiks dar vieną staigmeną – skiautinių paveikslus su priekyje kybančiais paukščiukais. plačiau»

Rokiškietė menininkė Marina Kubilienė daug metų dirbo tik dailės mokytoja, pati niekaip nesurasdavo laiko atsisėsti prie popieriaus lapo ar drobės. Gal taip būtų ir tęsusis jos paprasta kasdienybė, jei ne pasaulį aukštyn kojom apvertusi pandemija. Būtent tada moteris prisiminė po vienos operacijos ir ypatingo narkozės poveikio pripieštą nedidelį albumuką. plačiau»

Ar idėja sukalti gaudyklę iš šakų ir lengvatikius vilioti auksiniu kiaušiniu tikrai nieko verta? Vienam tai – nesąmonė, o kitam – genialu, bet dėl kardinaliai skirtingų nuomonių neverta pyktis. Neįprastą muziejų Biržų rajone, Kirkiluose, įkūrę pusbroliai eksponatus, kaip ir Amerikoje, pavadino blogu menu, bet tai, akivaizdu, – daugiau provokacija nei menas. plačiau»

Kai vyrai į kiemą ėmė tempti visokius senus rakandus, sunerimę kaimo gyventojai su skundais lėkė pas bendruomenės pirmininkę ir seniūnę, netgi aiškinosi, ar šie neužgrobė valdiškos žemės. Kiemą šaipydamiesi jie pavadino muziejumi, o dabar tą žodį jau taria ir be pašaipos. plačiau»