Krašto santakos. Šaltiniai

plačiau»

Pasvaliečiai nekantriai laukia žinių iš Vatikano, kada tiksliai kunigas Alfonsas Lipniūnas bus paskelbtas palaimintuoju. O kol galutinis žodis netartas, šviesuolio gimimo metines muziejininkai ir bibliotekininkai pakvietė pažymėti einant akmenuotu kunigo vaikystės keliu ir dalijantis prisiminimais bei asmeniniais liudijimais. plačiau»

Šiandienės Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijos nė iš tolo neprimena buvusių prieš porą dešimtmečių. Nors daugelis eksponatų tie patys, bet jų pateikimas jau daug patrauklesnis. Muziejininkams nuolat reikia sukti galvas, kaip parodyti klumpes ar akėčias, net šimtą legendinio Svirskio dirbinių, garsiąją drugelių kolekciją, atnaujinti paukščių pavadinimus, nes ir jie jau keičiasi. Apie visa tai kalbamės su muziejaus direktoriumi, istorijos mokslų daktaru Arūnu Astramsku. plačiau»

Absoliučiai skirtingų nuomonių kasmet sulaukia „Eurovizijos“ konkursas – vieni yra užkietėję fanai, o kiti mano, kad tai bereikšmis reikalas, kad rimti atlikėjai jame nedalyvauja, todėl net neverta ieškoti kokių nors meno ar kultūros apraiškų. Bet nesutiksi tokio žmogaus, kuris būtų nieko negirdėjęs apie „Euroviziją“. Panevėžiečių klausėme, ar jie žiūri nacionalinę atranką, patį konkursą? Gal pamena, kad jame dalyvavo ir muzikos profesionalė – vinilinę plokštelę ką tik išleidusi panevėžietė Simona Jakubėnaitė. Praeivių prašėme padiskutuoti, kodėl mums niekaip nepasiseka laimėti – gal trūksta įkvepiančių dainų, gerų atlikėjų, o gal įsimenamo šou? Gal per mažai atskleidžiame savo kultūros savitumą, išskirtinumą? plačiau»

„Jei vien megzčiau, atrodyčiau lyg šventoji“, – juokiasi gimnazistė, lankanti dar ir kovų meno treniruotes. Nors laiką visiems pomėgiams jai reikia smarkiai dozuoti, bet per ilgą laiką prisikaupė nemažai mezginių, kuriuos pademonstravus ant podiumo atėjo ir pirmasis pripažinimas. plačiau»

Į namus atėjo slaugytoja pastatyti pasiligojusiajai lašinės. Kol vaistai lašėjo, abi išsiplepėjo. Medikė išsitarė, kad svajoja turėti tautinį kostiumą. Tai išgirdusi ligonė pasišovė jį pasiūti. Paskui išgirdo, kad apylinkėse yra ir daugiau moterų, geidaujančių tautinių apdarų. Taip susibūrė „Seklyčia“. plačiau»