Aukštaitija tarsi susitraukė
Panevėžio dailės galerijoje duris atvėrusi jungtinė mūsų krašto profesionalių menininkų paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“ nustebino itin sumažėjusiu autorių bei kūrinių skaičiumi.
Žiūrovai tikėjosi, kad pagal susiklosčiusią ilgametę tradiciją kas dvejus metus vykstančiame renginyje kūrėjai juos pradžiugins naujausių savo darbų gausa.
Tačiau taip neįvyko.
Apžvelgus ekspozicijų sales susidarė įspūdis, jog šiųmetis autorių sąrašas skystokas, beveik visi dalyviai panevėžiečiai, o ir kai kurie kūriniai jau matyti.
Kažkodėl parodoje nedalyvauja kolegos iš Biržų, Pasvalio bei Kupiškio, o Rokiškiui, turinčiam nemažai stiprių dailininkų, atstovauja vienintelis tapytojas Rimvydas Pupelis.
Solidžiausiame metų renginyje kūrinius pristatė tik 25 autoriai.
„Dabar Aukštaitija – jau tik Panevėžys?“ – pašiepė kai kurie žiūrovai.
Net nebuvo iš ko rinkti
Dailės galerijos parodų kuratorė Rūta Povilaitytė pripažino, jog šiemet nebuvo jokios atrankos, tiesiog sukabino visus kūrinius, kas tik ką atnešė. Neatmetė nė vieno, nes nebuvo iš ko atmesti.
Pasak jos, kvietimas į parodą buvo viešas, skelbta Dailės galerijos puslapyje, feisbuke ir instagrame. Menininkus ji dar informavusi ir elektroniniais laiškais, tik į juos daug kas net neatsakęs.
„Laukėme naujų idėjų, naujų menininkų, bet yra taip“, – apgailestavo.
Telefonu atsiliepusi galerijos direktorė J.Nalevaikienė pranešė atostogaujanti ir yra užsienyje.
Galerijos direktoriaus pavaduotoja kultūrai Aurelija Seilienė neturėjo atsakymo, kodėl susidarė tokia situacija.
„Nežinau, gal toks parodos formatas nebedomina, ar dar kas?“ – spėliojo ji.
Anot pašnekovės, jungtinės pa-rodos tikslas yra apžvelgti dabartinį Aukštaitijos regiono kūrybinį lauką bei menininkų aktyvumą. Tokio pasyvumo kaip šiemet niekada nebuvo.
„Stebime, kas vyksta dailės srityje, ką menininkai kuria, kaip pasirodo personalinėse ir bendrose pa-
rodose. Iš to, kas dabar vyksta, darau išvadas, kad tas laukas siaurėja, anksčiau nė vieno nereikėjo papildomai judinti. Kiek teko bendrauti su nedalyvaujančiais, sakė, jog nieko naujo nesukūrė, neturi ką parodyti arba tiesiog nenori. Net ir nemažai panevėžiečių nedalyvavo“, – dalijosi pastebėjimais A.Seilienė.
Su keramika ta pati situacija: kūrėjai nerodė noro darbų eksponuoti, o prievarta jų niekas už ausų netempė ir neįkalbinėjo.
Anksčiau garsėjo keramika
Dailės galerijos darbuotojų pakviestas atidaryme pristatyti pa-rodą šiaulietis dailės kritikas Virginijus Kinčinaitis matė bemaž tik gerąsias jos puses.
„Ekspozicija atrodo ypač apgalvota, švari, skaidri, meno kūrinių kokybė įtikina. Tai reiškia, kad autoriai pateikė ne bet ką, neatnešė paskutinę dieną greitosiomis „padarytų“, dar nenudžiūvusiais dažais. Ir įvairovės pakanka, matom ne vien tapybą, o objektus, instaliacijas, fotografijas“, – pagyrė stipriąją pusę.
Anot jo, silpnoji parodos dalis – keramika, pristatyti tik vieno autoriaus darbai. Dešimtmečiais keramikos simpoziumais garsėjęs, keramikų Meka vadintas miestas nesugebėjo į parodą prisikviesti šios meno šakos kūrėjų.
Pokalbį girdėjusi viena parodos lankytoja pasidalijo ir sava įžvalga: baigėsi ankstesnės ilgametės galerijos vadovės įdirbis.
Nesulaukė jokių kvietimų
Buvęs ilgametis Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ vadovas bei aktyviausias įvairių kultūrinių renginių organizatorius Arūnas Augutis tiesiai šviesiai rėžė, jog su Panevėžio dailės galerija jokio bendradarbiavimo nelikę, nei jis, nei kolegos rokiškėnai kvietimų ar pranešimų apie rengiamą parodą negavę.
Kalbėjęs ir su biržiečiais, tie taip pat nesulaukė jokių kvietimų.
„Anksčiau mus visur ir visada kviesdavo, o mes labai stengdavomės. Pranešdavo iš anksto, prieš pusmetį ar net daugiau, nes reikėdavo darbus paruošti, kam atrinkti, kam naują nutapyti. Atrinktus kūrinius reikėdavo atsiųsti iš anksto katalogams“, – pasakojo pašnekovas.
Šiuo metu su Panevėžio dailės galerija visiškai jokio bendravimo ir kontaktavimo nesą. Pasak jo, rokiškėnai menininkai paskutinį kartą į parodą buvo kviesti prieš kovido pandemiją.
Nesuvokia tokio ignoravimo
„Jolanta Lebednykienė buvo labai jungianti, ji daug dėmesio skyrė visiems dailininkams, nuolat bendravo su mumis, biržiečiais, pasvaliečiais ir kupiškėnais, nes visi šie miestai turi profesionalių tapytojų ir keramikų. Pati mums skambindavo, kviesdavo, tardavosi. Parodai „Aukštaitijos dailė“ mes labai rimtai ruošdavomės, specialiai kurdavom darbus duotai temai, norėdavom kuo geriau pasirodyti“, – prisiminė pašnekovas.
Jis paminėjo ir anksčiau galerijoje dirbusią ilgametę parodų kuratorę Rasą Stružienę – jos dėka visi Aukštaitijos kūrėjai jautė menų pulsą, nuolat būdavo kviečiami ne tik į ataskaitinę, bet ir į visas parodas. Kuratorė ir laiškus išsiuntinėdavo, ir asmeniškai skambindavo.
A.Augutis ir kiti dailės pedagogai į Panevėžio dailės galeriją dažnai atveždavo mokinius, važiuodamas pro šalį su šeima būtinai stodavo aplankyti ekspozicijos.
„Man mįslė, kodėl mūsų nebekviečia. Mes nė kiek nebijom atrankos nei kuratorių kritikos, suprantam, kad ne visi darbai tinka. Šiuo atveju esam paprasčiausiai ignoruojami“, – kalbėjo žinomas šalyje dailininkas.
Anot A.Augučio, į socialinius tinklus įkeltas viešas kvietimas į parodą – tas pats kas nieko. Jei tądien nepastebėjai, nuslinko tolyn ir viskas. Asmeniškai jis niekur nematė pranešimo apie rengiamą parodą.
Menininkas turėtų žinoti bent prieš 3 mėnesius iki parodos, kad spėtų pasiruošti.
Pašnekovo manymu, negalima tokių dalykų palikti savieigai. Dailininkai irgi žmonės, turi savigarbą, jei negauna asmeninio kvietimo, tai reiškia, jog jie nereikalingi.
Nebuvo jokio pranešimo, jog parodos nebus
Dar nė metai nesukako, kai Dailės galerijai ėmė vadovauti kaunietė Jovita Nalevaikienė.
Sulaukėme vadovės grįžtant iš atostogų ir paprašėme išsamiau paaiškinti, kaip taip nutiko, kad paroda nepateisino lūkesčių.
Vos išgirdusi klausimus apie skystą ekspoziciją ir autorių stoką, J.Nalevaikienė pareiškė nenorinti kalbėti su korespondente, nes esą girdi išankstines nuostatas. Vis dėlto pokalbio ji nenutraukė.
„Nesutinku, kad skysta. Parodos vyksta daug metų, nemanau, kad kažkas dabar vyko kitaip“, – patikino.
Šioji paroda esą turi kuratorių, kuris atsakingas už informacijos parengimą bei paskelbimą, o ji į kuratoriaus darbą nesikišanti.
Informacija buvo galerijos interneto svetainėje ir feisbuke.
Vadovės logika geležinė: daug metų „Aukštaitijos dailėje“ dalyvaujantys autoriai turėjo susiprasti, jog ir šiemet paroda vyks, nes nebuvo jokio pranešimo, kad jos nebus. Ji tvirtino, kad net nesinaudojantys internetu susižinojo apie parodą ir pateikė kūrinius atrankai.
Betgi jokios atrankos nebuvo – sukabino viską, kas buvo pateikta.
„O kodėl turėtume kviesti?“
Direktorė aiškino negalinti atsakyti, kodėl šįkart daug menininkų nepanoro dalyvauti.
Paklausta, kodėl nekvietė profesionalų iš rajonų, atšovė: „O kodėl juos turėtume kviesti? Buvo vieša informacija, jų pasirinkimas, dalyvauti ar ne.“
Pasiteiravus, ar pradėjusi dirbti galerijoje bendravo bent telefonu su Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje, Kupiškyje gyvenančiais profesionaliais menininkais bei priminimus, jog ankstesni galerijos vadovai ir patys paskambindavo kūrėjams, bendraudavo su jais gyvai, pašnekovė tarsi įsižeidė.
„Ką reiškia bendravau? Ne. Neskambinau. Nekviečiau. Aš esu įstaigos vadovas, ne kuratorė“, – atrėžė.
Antras pusmetis dar tuščias, tegul pasiprašo
Ji teigė negalinti atsakyti, ar užmegs kontaktus su periferijos dailininkais. Jei šie nori eksponuotis galerijos erdvėse, lai patys skambinasi, teikia paraišką, o tada bus sprendžiama, įsileisti jų kūrinius ar ne.
Pokyčių tokiame darbo stiliuje ji nežadėjo: dės viešus skelbimus, kas atsišauks, tų darbus įvertins ir spręs, ar tinka rodyti. Kitas variantas: nebus atviro kvietimo, kuratorius savo nuožiūra pasirinks autorių ir kūrinius.
Pasidomėjus, kaip į galeriją patenka vilniečių ar kauniečių kūryba, argi jie nekviečiami, vadovė mestelėjo, jog nesupranta klausimo.
Į klausimą, kiek šansų galerijoje eksponuotis mūsų kraštiečiams, ji tarė, jog kitų metų antras pusmetis dar tuščias, tegu pasiprašo.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kaži kokia ateitis laukia menų eksponavimo įstaigos, ar tik ji neištuštės ne tik kūrinių, bet ir žiūrovų prasme?
2. Šį kartą meno mylėtojams teko pasidžiaugti vien tik panevėžiečių kūryba, nes autoriai iš rajonų nebuvo pakviesti.
3. Parodos kuratorė R.Povilaitytė su rajono menininkais net nesusisiekė.
4. Dailės kritikas V.Kinčinaitis (dešinėje), galerijoje pristatydamas parodą, turėjo pastabų dėl keramikos trūkumo ekspozicijoje.
5. Žiūrovai ieškojo naujausių darbų, o pastebėjo, kad kai kurie kūriniai jau matyti ankstesnėse parodose.
6. Dešimtmečius keramikos simpoziumais garsėjusi galerija šį kartą sulaukė tik vieno autoriaus darbų.
7. Parodos lankytojai, dažniausiai patys menininkai, pasidžiaugė brandžiais kolegų kūriniais.
8. Rajonams atstovavo vienintelis R.Pupelis (dešinėje), gyvenantis Obeliuose.
9. Galerijos lankytojai mena buvusios vadovės J.Lebednykienės (centre) darbo stilių, tuomet ekspozicijos buvo gausesnės.
10. Smagu buvo matyti vietinių autorių kūrybą, bet norėjosi išvysti ir ne vien panevėžiečių darbus, o iš rajono tebuvo vienas menininkas.
A.Švelnos nuotraukos
