Kova tebus proto mankšta
Apžvelkime Aukštaitijos dailės parodą.
Bene labiausiai vertinamas šalies mastu talentingasis tapytojas Ramūnas Grikevičius vaizdą ant drobės sukūrė pagal austrų kompozitoriaus Franco Šuberto baladę „Girių karalius“.
„Ten apdainuojama neaiški sūnaus mirtis. Aš piešiau mišką iš savo kaimo ir neaiškią figūrą, vaizduojančią nerimą“, – apie kūrinį pasakojo autorius.
Žvilgsnį kabina dviejų dalių nespalvotas Girmanto Rudoko kūrinys „Proto mankšta“. Jis iš tų autorių, kuris kiekvieną kartą sugeba nustebinti žiūrovus naujomis idėjomis bei vis kitokia atlikimo technika.
Šįkart jo mintį išsako horizontalus ir vertikalus vaizdas. Vertikalusis kabo ant sienos paveikslo, sudaryto iš daug mažų ekranėlių, formatu, o horizontalusis – šachmatų lenta su figūrų imitacijomis.
„Diptikas simbolizuoja praeities ir dabarties sąsajas: čia ir atskiro individo galvojimas, ir pasaulio mąstymas, kur ir kokia kryptimi einam. Vertikali plokštuma – tai įvairios mintys, lakstančios stačiakampiuose. Jos galbūt turėtų koncentruotis į šachmatus ir ieškoti sprendimo“, – paaiškina G.Rudokas.
Anot autoriaus, šachmatai yra tūkstantmetis žaidimas. Kurdamas jis neturėjo minčių apie karą, betgi žaidimas šachmatais visada yra kova, tad lai ji būna tik ant lentos kaip proto mankšta.
Suviliojo žemuogių spalva
Tapytoja Ieva Zubienė žiūrovus vilioja spalva. Ryškiai raudona. Vienoje drobėje sodybos žalumoje ant ištemptų virvių džiūsta skalbiniai: gal staltiesės, gal paklodės, viena jų prisirpusių žemuogių spalvos. Kita drobė apie kūniškumą, karštį, šviesą...
Ievos Draugėlienės „Žemės kalba“ ir „Širdies balsas“ – atgaiva akims po ryškumų.
Fotomenininko Žilvino Kropo pateiktas vaizdas gali būti palaikytas ir subtilia tapyba.
Dailininkė Irina Nosova tęsia ciklą „Atiduotuvė“. Iš nedidelio formato paveikslėlių sudėliotas vaizdas yra apie daiktus arba žmogaus paliekamus buitinius pėdsakus.
Stiklo menininkė Jolita Puleikytė rodo vazas iš kūrybinės serijos „Vanduo“.
„Stiklas mano gyvenime atsirado, kai susipažinau su Panevėžyje gyvenančiu ir stiklo studiją įkūrusiu amerikiečiu Marku Ekstrandu, buvau jo mokinė, dabar esam kolegos“, – sakė ji.
Parodoje stiklo paveikslėlius eksponuoja ir M.Ekstrandas.
Įkvėpė garsi baladė
„Mano įkvėpimas čia pat, stulpas su laikrodžiu priešais J.Masiulio knygyną“, – aiškino kūrėjas Giedrius Mazūras.
Žiūrovai neapsiriko, jo instaliaciją su lempa jau yra matę, ji sukurta ir pavadinimą gavusi anksčiau, o rodoma todėl, kad tiksliai pataikė į parodos temą „Įkvėpimas“.
Obeliuose gyvenantis menininkas Rimvydas Pupelis irgi neslėpė, jog parodai duotos drobės toli gražu ne naujos, viena tapyta prieš 6 metus kūrybinėje stovykloje sostinėje, kita tuoj po pandemijos namuose, kai pas jį savaitę gyveno kolegų komuna, turėjo dvi pozuotojas ir visi piešė nuogą kūną.
„Man įkvėpimu buvo pozavusios mūzos“, – atviravo.
Dar ieško miesto garsų ir kvapų
Buvęs ilgametis Dailininkų sąjungos vadovas, akvarelininkas Eugenijus Nalevaika, gyvenęs ir kūręs Kaune, dabar jau save laiko panevėžiečiu, parodoje pristato dvi akvareles.
„Gyvenimas taip susidėliojo, kad atvažiavau paskui žmoną“, – paaiškina, kodėl čia atsidūrė.
Jo sutuoktinė – naujoji Dailės galerijos vadovė Jovita Nalevaikienė.
Pasak akvarelininko, mūsų mieste jis tik pusmetis, tad dar žvalgosi, ieško kūrybai vietinių motyvų ir spalvinių kodų.
„Kiekviena lokacija turi specifinių dalykų, savo garsus ir kvapus, spalvinį koloritą. Atradimus savo kūriniuose ir rodau“, – toks buvęs įkvėpimas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Tėvas ir sūnus Mazūrai prie instaliacijos, kurią G.Mazūras sukūrė įkvėptas seno stulpo prieš J.Masiulio knygyną.
2. Stiklo studijos įkūrėjas M.Ekstrandas irgi pristatė savo kūrybą.
3. I.Zubienės paveikslas su skalbiniais ir paprastai dekoratyvus, ir paslaptingas.
4. Šioji I.Zubienės drobė pasakoja apie kūniškumą, karštį ir šviesą.
5. R.Grikevičių kūrybai įkvėpė kompozitoriaus F.Šuberto baladė.
6. Tekstilininkė Savirija Kaziūnaitė išaudė spalvingą gobeleną.
7. G.Rudoko kompozicija – apie proto mankštą.
A.Švelnos nuotraukos
