Krašto santakos

Legendiniam dvasininkui Kazimierui Vasiliauskui patikdavo tik paprastas bendravimas, todėl ir knygos apie jį autorė atsisakė savo kūrinį biržiečiams pristatyti iš tribūnos – tiesiog pakvietė susėsti ratu ir jaukiai pasikalbėti. Taip, kaip savo mažo butuko virtuvėlėje mėgo bendrauti pats monsinjoras. plačiau»

Panevėžio miesto garbės piliečio Arvydo Šliogerio regalijos įteiktos jo žmonai Zitai Šliogerienei. plačiau»

Panevėžiečiams – išbandymas menu. Pristatomas visiškai kitokio formato scenos kūrinys, kuriame į žiūrovus kreipiasi belyčiai aktoriai, dėvintys kostiumus, kokiais vilkėjo skirtingų laikų keistuoliai, šokiravę anuometes visuomenes. plačiau»

Auksarankių pora savo išskirtinei sodybai skiria visą laisvą laiką – ne tik tvarko ir ravi, bet dar ir suka galvą, ką čia naujo prikurti. Dėl to buvo galima net pirtį atbulai apsukti, kaktusų prisodinti, senovinių lygintuvų Latvijos metalo supirktuvėje pripirkti, galop ir naktinį apšvietimą įrengti. plačiau»

Koks kraštas nesididžiuotų, turėdamas savo ministrą pirmininką? Ikikariniais laikais tuo didžiavosi ir Panemunėlis. Valstybės reikaluose paskendęs Juozas Tūbelis ne taip dažnai grįždavo į gimtinę, bet jeigu jo sulaukdavo, tai visi pasitikdavo su ąžuolų bromais ir dūdų orkestru. Ir jo tėvą visi labai gerbė. plačiau»

Kaip garsusis Paryžiaus Luvras turi įžymųjį Leonardo da Vinčio šedevrą „Mona Liza“, Florencijos Ufičių galerija – Botičelio „Veneros gimimas“, taip ir Biržų muziejus turi savo brangenybę – kone prieš penkis šimtus metų braižytą spalvotą Biržų kunigaikštystės žemėlapį. Be jo, muziejui suteikta garbė saugoti ir dar dvi unikalias relikvijas. plačiau»

Baigus mokyklą ir nepavykus suplanuoti savo ateities – ne bėda. Taip tvirtina menininke iš politologės per dešimtmetį virtusi naujoji anykštėnė. O per virsmo metus buvo neįkainojamos patirties keliaujant su vyru ir kūdikiu jachta nuo vieno kranto iki kito, galop jau lėktuvu pasiekus net ir užpoliarinį ratą, pagimdžius dar vieną mažylį. plačiau»

Įsikrausčiusi į seną trobą menininkė paklausė kolegės patarimo ir viską, ką tik įmanoma, nudažė baltai. Ir jokių senienų lauk nemetė, dargi susirinko iš kitų visa, kas jiems buvo nereikalinga. Taip senas namas, patekęs į trečių šeimininkų rankas, ne tik išvaizdą pakeitė, bet ir gražią pravardę gavo. plačiau»

Į Pasvalį atvežė lietuvaitę – grandiozinio dydžio, keturpėsčią, nuogą, apvalių formų, įdegusią ir netgi tatuiruotą. Jos žiūrėti lekia iš visų pasviečių, o tada arba spjaudosi, arba džiaugiasi. O autorius šypsosi – jis ir siekė sukelti šoką. plačiau»

„Tas savas žagres daugelis intelektualių menininkų linkę slėpti, o Jonas Mekas niekad nesigėdijo kaimo, atvirkščiai, net pabrėždavo savo kilmę. Iš pradžių net specialiai rašė „Valstiečių laikraščiui“, ne kokiam „Literatūrai ir menui“. Šitas jo derinys man atrodo pats nuostabiausias“, – pristatydamas garsiajam kraštiečiui skirtą savo darbų parodą kalbėjo biržietis menininkas Alis Balbierius. plačiau»

Į tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ Panevėžio „Galerija XX“ siuntė pastarųjų kelerių metų Ramūno Grikevičiaus tapybą ir piešinius, Egidijaus Radvensko keramiką. plačiau»

Jauna pora džiūgauja, kad iš sostinės persikėlė į Anykščius, nors tam ir reikėjo drąsos – ypač Vilniuje gimusiai ir augusiai merginai. Seną butą jie išradingai verčia jaukia gyvenamąja erdve. Ir ne vien dėl taupumo jie buitį nutarė kurti iš to, ką kiti galbūt laikytų šiukšlėmis. plačiau»

Širdies kontūru apjuosti obuoliniai žmogeliai simbolizuoja draugystę – laiko ukrainietišką vėliavėlę. Kiek toliau geltoniu šviečia kukurūzinės gėlės, kaži kur skuba moliūgą ant kupros tempiantis ežiukas. Štai kaip krekenaviečiai išliejo savo talentus. plačiau»

Naują parodą surengęs žinomas menininkas Juozas Lebednykas neslepia, kad per daugybę kūrybos metų taip ir nesužinojo, kas tai yra įkvėpimas. Na, nebent tai yra procesas – kai jau pradėjai, nebegali sustot. O pradėjo jis nuo nepaprastos nuomininkės – inteligentės iš Sankt Peterburgo pastūmėjimo. plačiau»

Prancūzų kalbos visiškai nemokėjęs rokiškėnas Juozas Keliuotis išvyko į Paryžių ir vienu metu universitete studijavo net keletą dalykų. Kalbos labiausiai išmoko klausydamas, kaip šneka aplinkiniai, ir atidžiai skaitydamas laikraščių tekstus. Apie žymųjį rašytoją, vertėją, redaktorių, žurnalistą ir apie kintantį dabartinių skaitytojų skonį kalbėjomės su Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktore Alicija MATIUKIENE. Sužinosime ir tai, ar rokiškėnams įdomūs išsaugoti kraštiečio asmeniniai daiktai: stalas, lazda, akiniai, radijas su grotuvu, vinilinių plokštelių kolekcija. plačiau»