Ant menčių paguldė gerokai žinomesnius
Panevėžio kraštotyros muziejų prieš Kalėdas pasiekė džiugi žinia: šalies muziejų asociacija jų ekspoziciją „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“ šiemet pripažino geriausia.
„Čia yra toks žaidimas, kai prie vieno stalo sėdi nacionaliniai muziejai, MO muziejus, Valdovų rūmai ir visi kiti gigantai, mes šalies masteliu esame gi mažiukai“, – paaiškino muziejaus vadovas Arūnas Astramskas.
Būtent todėl jam pirma vieta labai glosto širdį.
Jis sakė tiksliai nežinantis, kuo rugsėjį atidaryta jų ekspozicija patraukė dėmesį, tačiau pati rinkimų procedūra buvo tokia: slapti „pirkėjai“ važiavo pas visus kandidatus, viską apžiūrėjo ir balsavo.
Šeimos traukė į užjūrius
Kokia ta išgirtoji ekspozicija?
Muziejaus darbuotojai pakėlus geležines nuleidžiamas duris patenki į siaurą juodasienę patalpą.
Tolumoje aidi monotoniškas traukinio dunksėjimas, stoties švilpukas. Ant sienų silpnai apšviesti, tarsi žiūrėtum pro praeities langus, ryškėja XIX amžiaus Niujorko, Čikagos, Portlando, Los Andželo, Paryžiaus vaizdai.
Užsidėjęs ausines girdi ištraukas iš laiškų, rašytų saviesiems iš anapus Atlanto.
Instinktyviai seki link šviesos ir išnyri jau tarpukario bei karo metų laike. Kalnai baltų, lyg įka-pėmis aprengtų lagaminų ir archyvai garsių panevėžiečių šeimų, pasitraukusių į užjūrius.
Juose mokytojo bei agronomo Alfonso Gilvydžio giminės istorija, knygyno savininkų Masiulių šeimos odisėja, nepriklausomybės kovų savanorio Petro Bliumo palikimas, lietuvybės puoselėtojų Kazickų šeimos fondas, net 13 kartų aplink pasaulį apkeliavusio ir Amerikoje kelionių agentūrą įsteigusio Vlado Raščiausko istorija.
Knyga jau ne lietuviška
Perėjęs dar ne vieną dešimtmetį, atsiduri moderniojoje ekspozicijos pusėje, čia – kalnų viršūnėn trispalvę nešantis jaunuolis ir buvęs emigrantas, laimę radęs ne svetur, o gimtajame Panevėžyje.
Akys sminga ir į du atvirus lagaminus. Pirmas susikrautas beveik prieš šimtmetį, išplaukiant. Jame pluoštas šeimos nuotraukų, drobėn susuktas duonos kepaliukas, lietuviška knyga. Antrasis gi šiais laikais iš JAV pargrįžusio emigrantų palikuonio: viduje kokakolos buteliukai, kitos valstybės vėliava, angliška knyga.
Baigęs žvalgytis gali prieiti prie kasos langelio, išsirinkti vieną senovinį spaudą pagal savo norus: pasiliktum, emigruotum ar grįžtum, ir taukštelėti ant popieriaus lapelio. Tą lapelį turi įmesti į urną, balsai bus suskaičiuoti ir sužinosime, ar jau sėslūs tapo šio krašto žmonės.
Prierašas po nuotrauka:
Baltai nudažyti lagaminai tarsi simbolizuoja naujai verčiamus gyvenimo lapus emigracijoje. G.Kudirkienės nuotr.
