Krašto santakos

Net ir patyrusiam dizaino architektui pakerta kojas, kai iki menkiausios smulkmenos būsto įrengimą apgalvojus ir idėjas sėkmingai įgyvendinus būsto centre išdygsta šeimininkų užsigeistas akcentas – plastikinių gėlių puokštė. Tada jau geriau norvegams tapyti trolius. plačiau»

Jau labai greit – paskutinę šio mėnesio dieną – Aukštaitijos sostinėje turi nuskambėti metų įvykis. Duris atvers vietoj „Garso“ kino centro išdygęs šiuolaikinis statinys – Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Tikimasi, kad jis pasotins visus, išsiilgusius profesionaliojo meno ekspozicijų, kitų kultūros renginių. Viliamasi labai didelio efekto – turistų srauto iš visų šalių, pilnų parodų salių. Ar jūs domitės daile? Ar jus domina S.Eidrigevičiaus kūriniai? Ar laukiate šio menų centro atidarymo? Ar ketinate lankytis menų centre, domėtis jo parodomis, renginiais? Ar pritariate, kad Panevėžiui labai reikėjo tokio centro, kad būtent jis išgarsins mūsų miestą? To klausėme savo skaitytojų. plačiau»

Į knygas surašyta istorija toli gražu ne tas pats, kas tikri eksponatai, liudijantys apie nueitą medicinos mokslo ir praktikos kelią. Kokie anuomet buvo narkozės aparatai? Kaip valė inkstus? Kokio storio adatomis leido vaistus, kuo avėjo chirurgai ir kas būtų nutikę ligoniams dujų atakos atveju? Atsakymai į klausimus slypi tuneliuose po Panevėžio ligonine. plačiau»

Paslysti lengva – scenoje, kaip ir gyvenime. Tik klausimas, ar atsikėlęs negriūsi vėl ir vėl, ar jau padarytos klaidos nenuves paties į pražūtingą nebūtį. Taip siauruko depe rodomos premjeros „Makbetas“ režisierius Aleksandras ŠPILEVOJUS paaiškino sumanymą ir taip jau slidžias grindis apipilti grikių lukštais. Šios pjesės jis ėmėsi pastebėjęs aplink daugybę makbetukų ir Ukrainoje bei kituose karštuose pasaulio taškuose ėmus lietis kraujui. plačiau»

Braškėdamas sukasi laiko ratas, keičiasi pastatų vaizdai ir žmonės, bet tarsi ir niekas nesikeičia: gyvenam, mylim, pykstamės, rašom laiškus ir, kaip ir ankstesnės kartos, esam kankinami grėsmių nuojautos – tokio šešėlinio dinozauro. Būtent toks menininko akimis yra Panevėžys, o jo pasakojimai apie vaikystės miestą prigimtiniams panevėžiečiams – tai lyg gardžiausias saldainis. plačiau»

plačiau»

plačiau»

Laimingi tie, kuriems teko galimybė pamatyti talentingąjį Donatą Banionį Panevėžio teatro scenoje. Ateities kartos apie jį sužinos greičiausiai tik iš paminklo prie to paties teatro su kukliu įrašu „Aktorius“. Jei kas pasidomės labiau ir giliau, tai galės peržiūrėti ir kelis garsiuosius Andrejaus Tarkovskio filmus, kuriuose panevėžietis genialiai sukūrė pagrindinius vaidmenis. plačiau»

Drožėjui labai sopėjo širdį, kai žmonės vienu metu niekino ir mesdavo lauk medinį liaudies meną, o dabar jam smagu – rankom iščiupinėtų drožinių mada pamažu grįžta. Pasvalietis per gyvenimą išdrožė galybę skulptūrėlių ir rakandų buičiai – kur tik jie nepravertė! plačiau»

Daugelis moterų amžinai dejuoja, kad spinta lūžta, o nėra ką apsirengti. Tuo niekad nesiskundė siuvėjos amatą dar paauglystėje perpratusi panevėžietė. Jos drabužinėje įspūdingas skaičius apdarų, į bažnyčią ji išskuba vis kitos spalvos kostiumėliu. plačiau»

Trijų menininkų kurto vieno paveikslo parodoje žiūrovams teko spręsti dviprasmybių rebusą: siužetas šiurpokas, žiūrovų veidai rimti, bet vienas iš autorių siūlė netikėti tuo, ką mato, o vaizdą priimti tik kaip teatrinį žaidimą. Tada visiems bus lengviau. plačiau»

Rokiškėnų teatrų festivalis senų seniausiai iš kolūkių scenų persikėlė į kultūros centrą, bet jo pavadinimas vis skelbė, kad profesionalai vaidina žemdirbiams. Šiemet, per jubiliejų, rokiškėnai apsisprendė – laikas keisti pavadinimą ir garsiai skelbti apie jų rajone iš kartos į kartą perduodamą teatro geną. plačiau»

Kai atidaro krosnį, panevėžietė keramikė Dalia Svilienė iš jaudulio pamiršta net kvėpuoti. Nes ji, kaip ir visi šios srities menininkai, žino, kad karštis su moliu gali daug visko iškrėsti. Bet kai vieną kartą jai ypatingą siurprizą pateikė, tai nuo to laiko jokia automatika nebepasitiki. plačiau»

Panevėžiečių klausėme, ar jie girdėję, kad šiemet vyks Lietuvos dainų šventė. Teiravomės, kiek jai metų, ar žino, kad įrašyta į „Unesco“ paveldo sąrašą. Ar mano, kad tai itin prasminga ir mūsų šaliai reikalinga šventė? Gal ketina ten dalyvauti nors ir žiūrovu, ar teko būti Dainų šventės dalyviu? O artimiesiems? Kokie įspūdžiai ir kas tose šventėse žavi? plačiau»

Panevėžietę menininkę Sandrą Bučienę šiandien garsina jos tapytas paveikslas su gervėmis ant reklaminio stendo prie įvažiavimo į Panevėžį ir kūrinių atspaudai ant drabužių bei aksesuarų. Moteris susizgribo, kad reikėtų rasti laiko ir rimtai autorinei parodai, ne tik kukliems pasirodymams bibliotekose. plačiau»