Prieš savaitę į Dailės galerijos keramikos pavilijoną panevėžiečiai rinkosi prisiminti džiugaus ir mūsų šaliai lemtingo įvykio – dienos, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

Šiemet gegužės 1 dieną minėsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Ta proga į mūsų miestą atkeliavo paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“. Ekspozicijoje pateiktos unikalios archyvinės nuotraukos ir dokumentų kopijos, primenančios tą džiaugsmingą praeitį.

Pristatomi ir originalūs plakatai, prieš du dešimtmečius kvietę piliečius dalyvauti referendume ir palaikyti sprendimą prisijungti prie ES.

Gimtąjį miestą išgyrė

Parodą atlydėjęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega susirinkusiesiems priminė esąs panevėžietis, tad jam itin smagu grįžus į gimtąjį miestą atsisukti atgal ir prisiminti, kaip atrodėme prieš du dešimtmečius, kai rinkomės, kuriuo keliu sukti.

Statistika liudija, kad panevėžiečių noras jungtis į ES buvo itin stiprus – istoriniame referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą „už“ pasisakė net 93,05 procento miesto gyventojų, Lietuvos vidurkis buvo 91,07 procento.

„Ši paroda – puikus laikas prisiminti tą laikotarpį: kaip agitavome, kokie lyderiai tada buvo, kokias baimes ar viltis anuomet turėjome, ar pasiekėme tai, ką norėjome pasiekti“, – kalbėjo svečias.

Eurobarometro apklausų skaičiai rodo, kad šiandien mūsų šalyje savo gyvenimu yra patenkintas 81 procentas piliečių.

Aktualiausia tema – tulpiniai

M.Vaščega palygino, kad prieš du dešimtmečius, iki 1993 metų, vykusiose pirmosiose apklausose gyvenimu šalyje tebuvo patenkinti tik 4 žmonės iš 10-ies.

„Reikia pasidžiaugti, nors kelias buvo ilgas ir sudėtingas, bet šiandien patenkini jaučiasi 8 iš 10-ies“, – sakė svečias.

Kad statistika nebūtų plika, jis prisiminė ir asmeninius potyrius: kai Lietuva jau buvo pateikusi paraišką dėl stojimo į ES, aktualiausia pokalbių tema Panevėžyje buvo tulpiniai ir kitos nusikalstamos grupuotės.

„Dabar nusikalstamumas lietuviui vienas iš mažiausiai svarbių klausimų, nes gyvename gerokai ramiau“, – reziumavo M.Vaščega.

Dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas priminė, kad keramikos paviljonas neatsirado iš niekur, jo statybos finansuotos iš ES lėšų, tai gyvas pavyzdys, kaip Europa atsiliepė į mūsų miesto kultūrinius poreikius.

Mergaitės agitavo apsigobusios spalvingomis pelerinomis

Buvo parodytas ir trumpas dokumentinis filmas apie pasirengimą istorinei narystei.

Archyvines nuotraukas apžiūrinėjusi žinoma choreografė, tautinių šokių ansamblio „Grandinėlė“ įkūrėja ir ilgametė vadovė Zita Rimkuvienė sunkiai tramdė emocijas, prisiminusi anuometinį laiką prieš lemtingąjį referendumą.

„Aš su savo šokėjais ir kunigu Algirdu Daukniu po apskritį važinėjom euroautobusu, agitavom už stojimą į ES. Mergaitės buvo pasisiuvusios pelerinas su eurožvaigždutėmis. Tada surengėme ir tarptautinį šokių festivalį, norėdami pasakyti, kad štai čia yra Europa“, – net graudinosi pasakodama Z.Rimkuvienė.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Prieš du dešimtmečius šalies gyventojai referendumo rezultatus pasitiko su triumfu.

2. Z.Rimkuvienė emocingai prisiminė, kaip su savo šokėjais važinėjo po apskritį.

3. M.Vaščega dviejų dešimtmečių kelią parodė per laimės indeksą, kuris mūsų šalyje gerokai šoktelėjo.

4. Paroda apie lemtingą mūsų šalies apsisprendimą sudomino ir jaunąją panevėžiečių kartą.

5. Viltis ir džiaugsmas, kai tapome pilnateise ES dalimi.

Europos komisijos Lietuvoje atstovybės archyvų ir A.Švelnos nuotraukos