Krašto santakos

Magiškas keistenybes tapiusiam, pasaulyje net labiau nei savoje šalyje vertintam Romualdui Petrauskui legendinis režisierius Juozas Miltinis pasakė, kad jo paveikslai kaip vabalai po kūną vaikšto. O savamokslis dailininkas išsitarė norėjęs tik vieno – kad jo darbai šviestų, kad jo gatvėje išdaužytais žibintais tiesiog būtų šviesiau. plačiau»

Kupiškio krašto auksarankė, gebanti pinti unikaliu senoviniu būdu, ką tik restauravo ypatingą Rumšiškių liaudies buities muziejaus eksponatą. Dabar ji pluša prie ekologiškų ir patvarių kalėdinės eglės puošmenų savam miestui. plačiau»

Rokiškietes į chorą subūrusi vadovė Giedra Markevičienė visą gyvenimą prisimena dėstytojo žodžius, kad muzikos kūrinys – tai ne kepta višta, kuri gali būti skani arba neskani. Į dainą reikia įsigilinti, perprasti, ir kuo ji sudėtingesnė – tuo įdomesnė. Todėl įdėjus pastangų netgi mėgėjoms įmanoma dainuoti 8 balsais, išmokti lopšinę ukrainietiškai. plačiau»

Fotomenininkas Petras Kaupelis pirmasis tarp šalies fotomenininkų panaudojo lazerio spindulį ir jį išskaidė. Taip prasidėjo jo fantazijų, paslapčių ir svajonių kelias, labai aiškiai matomas fotografijoje. Autorius ir pats tvirtina seniai nutolęs nuo realybės. plačiau»

Visko gali būti, kad paprastas geležinkelio stoties iešmininkas ir labai neprastas fotografas panemunėlietis Klemensas Pigaga, o vėliau ir jo sūnus, sudėvėjo garsiojo Lietuvos pasiuntinio Paryžiuje Petro Klimo kostiumą. Bet tuo metu ne šis kostiumas vietos merginoms rūpėjo – jos ėjo pas fotografą „gražių nuotraukų“. plačiau»

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Alfo Pakėno knyga „Trečias brolis: prisiminimai apie Joną Strielkūną“. plačiau»

Provincija neegzistuoja. Tuo įsitikinusi vis nerimstanti rokiškietė. Jos ir bičiulių pastangomis kuo puikiausiai veikia muziejus, kuriam nereikia patalpų, bet reikia kompiuterio arba bent jau telefono. Čia atgimė net ir nebeegzistuojantys parapijos kaimai, į užmarštį nueinantys žmonės. plačiau»

Miestelyje rasti norinčių ir galinčių vaidinti žmonių, o ypač vyrų, – jau iššūkis. Tenka užkabinėti žmones gatvėje tiesiogine šio žodžio prasme. Toliau – galvosūkis, kaip juos išlaikyti studijoje. Bet spektaklį pastatę subatėnai pastebėjo, kad viskas išėjo į naudą – prisijungusieji tik laikinai liko iki pat galo. plačiau»

Kiek daugiau nei prieš dvejus metus į folkloro ansamblį susibūrę daujėniečiai dainuoja tik tas liaudies dainas, kurios kadaise skambėjo Daujėnų apylinkėse. Savo karšto patriotams dėl to reikia gerai galvą pasukti – juk senosios dainos pasimiršusios, kas jas galėtų priminti. Kai kurie ir savo namų lentynose gerai popierius pražarsto – randa juose savo tėvų ranka rašytų dainų sąsiuvinių. Dar praėjusiais metais dainas traukė net keturių kartų atstovai, į repeticijas noriai rinkosi ir jaunimas, bet uždarius mokyklą jiems reikia važinėti miestan, nebelieka laiko repeticijoms. plačiau»

Panevėžiečių klausėme, ar jų namuose yra bent koks nors keraminis daiktas, suvenyras. Gal turi vazelę, ąsotį, glazūruotą lėkštę? Teiravomės, ar jie mugėse sustoja prie keramikos dirbinių, ar grožisi? O ar yra girdėję apie profesionaliojo meno renginį – Panevėžio keramikos simpoziumą? Ar pritaria, kad šio ypatingo renginio Panevėžiui reikia? Ir apskritai – ar keramikos menas jiems prie širdies, o gal jam visai abejingi? plačiau»

Meno mėgėjams, penktadienį atėjusiems į Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo parodos atidarymą, kilo klausimas, ar biurokratinė renginio pompastika neužgožė meno? plačiau»

Beveik prieš pusantro šimto metų statytame name būta visokių gyvenimo istorijų, čia laikytos ir didelės bibliofilijos vertybės, ir garsaus baldininko meno kūriniai. Sovietmečiu namo tik per plauką nenušlavė nuo žemės paviršiaus. plačiau»

Panevėžį dar sovietmečiu išgarsino teatras. Jį įkūrė garsusis Paryžiaus studentas Juozas Miltinis. Kas nepamiršta, jo gimtadienį švenčia kiekvieną rugsėjį. Panevėžiečių teiravomės, ką jiems sako ši pavardė. Ką apie ją girdėjo, ar atsimena kokį jo pastatytą spektaklį? Klausėme, ar teko matyti J.Miltinio mokinius scenoje? Ar J.Miltinio palikimo studijų centras yra reikalingas, ar teko jame apsilankyti? Ar Miltinio vardas ir toliau garsins Panevėžį, ar atsiras kitų kūrėjų, labiau išgarsinančių miestą? plačiau»

Nedaug kas žino, kad legendinė žvalgė Marcelė Kubiliūtė yra kilusi nuo Panemunėlio Rokiškio rajone. Nedaug kas ir apie jos šeimą girdėjo, ir apie brolį Juozą, taip pat dėl Lietuvos valstybingumo galvą pametusį. O ką jau kalbėti apie ypatingą brolio ir sesers ryšį, apie paskutines dienas kartu toli nuo tėvynės. plačiau»

Panevėžio dailės galerijos lankytojai nepamiršta vieno įspūdingo per regiono profesionalių menininkų parodą stovėjusio kūrinio. Įnešant jis netilpo pro duris, reikėjo pjauti. plačiau»