Tikras rekordas – vienas perskaitė net 277 knygas
Pernai bibliotekoje lankėsi 13500 skaitytojų, jie į namus pasiskolino apie 99000 knygų. Vienas žmogus vidutiniškai per metus perskaitė apie 60–70 knygų, tačiau didžiausias skaičius keliskart didesnis – net 277.
Jeigu pieštume vidutinio skaitytojo portretą, tai būtų aukštąjį išsilavinimą įgijęs ir labiausiai grožinę literatūrą mėgstantis senjoras.
Bibliotekos fondus papildė 6750 leidinių, iš jų beveik pusė – dovanos. Dovanojo žmonės, autoriai, leidyklos, organizacijos. Dovanų gauta ir iš žymių žmonių asmeninių bibliotekų.
Išsidalino per kelias dienas
Biblioteka fondus ne tik pildė – 2025-aisiais pirmąsyk knygos panevėžiečiams buvo ir nemokamai dalijamos. Tokia galimybė atsirado šalyje pasikeitus teisės aktams, skatinant tvarumo idėjas, dalijimosi ekonomiką.
Skaitytojams buvo paruošta apie 2500 leidinių – lietuvių ir užsienio autorių grožinės ir dalykinės literatūros: nuo detektyvų iki meilės romanų, nuo biografijų iki filosofijos, psichologijos, literatūros kritikos, teisinės literatūros.
Lapkričio mėnesį organizuota akcija sulaukė didžiulės sėkmės – knygos išdalytos vos per kelias dienas.
Stebi, ką pataria skaityti kiti
Skaitytojai dažniausiai rinkosi grožinę, pramoginę ir populiariąją pažintinę literatūrą, vis daugiau dėmesio sulaukia populiarioji psichologija.
„Pastaruoju metu itin išaugęs susidomėjimas psichologine literatūra atspindi žmogaus poreikį geriau suprasti save ir aplinkinį pasaulį – nuo pasąmonės galių pažinimo, pasitikėjimo savimi ugdymo iki nerimo, depresijos temų, gebėjimo daryti įtaką kitiems“, – sakė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vadovė Janina Janickienė.
Ne mažiau populiari ir pažintinė istorinė literatūra, ypač knygos apie Antrąjį pasaulinį karą, reikšmingus Europos istorijos įvykius, senąją Lietuvos istoriją. Šios temos skaitytojams padeda geriau suvokti istorinių įvykių priežastis ir padarinius.
Populiarios rašytojų, menininkų ir žymių žmonių biografijos, leidžiančios pažvelgti į gyvenimus ir kūrybos užkulisius, taip pat knygos apie keliones.
„Didelio susidomėjimo sulaukia ir knygos, pristatomos žurnalų puslapiuose, televizijos ir radijo laidose, socialiniuose tinkluose bei internetinėje erdvėje. Viešumas ir rekomendacijos tampa svarbiu veiksniu renkantis skaitinius, formuoja skaitymo tendencijas ir skatina domėtis naujienomis“, – teigė J.Janickienė.
Panevėžys knygomis keičiasi, dalijasi ir su kitais miestais, rajonais. Pasak bibliotekininkės metodininkės Ievos Karoblytės, vis labiau populiarėja tarpbibliotekinio abonemento paslauga.
Ir aukščiausios prabos
Neteisybė, kad žmonės geidžia lengvesnio turinio, ne itin storų knygų. Štai tarp užsienio literatūros populiariausių knygų atsidūrė ir pakankamai sudėtinga Nino Haratischwili „Aštuntas gyvenimas“, o Abrahamo Verghese „Vandens pažado“ šiuo metu eilėje laukia 67 žmonės.
Iš Lietuvos autorių panevėžiečiai renkasi ne tik televizijoje šmėžuojančius veidus, bet ir aukščiausios prabos grožinės literatūros knygas – Gabijos Grušaitės „Grybo sapną“ ar Kotrynos Zylės „Mylimus kaulus“. Įkvėpti Rimanto Kmitos bestselerio „Pietinia kronikas“, skaitytojai trokšta kuo greičiau perskaityti ir neseniai pasirodžiusį „Editas kompleksą“.
Asta Sarapienė, bibliotekos darbuotoja, „Panevėžio kraštas“
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.Janickienė sakė, kad skaitytojai domisi labai įvairia literatūra: psichologine, istorine pažintine, grožine.
2. I.Karoblytė džiaugiasi, kad tarpbibliotekinio abonemento paslauga populiarėja.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos nuotr.
