Įsivyravo kūrybinė tyla
Būrys kūrybingų pasvaliečių iš neįgaliųjų draugijos Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ mokėsi lino raižinių technikos.
Į tekstilės dizaino studijos užsiėmimą aštuonias pasvalietes entuziastes atlydėjo fotomenininkas bei neįgaliųjų draugijos fotografų būrelio vadovas Vidmantas Bručas.
Pasvalietes lino raižymo ir atspaudų ant audinių atraižų meistrystės mokė studijos kuratorė, kostiumų dailininkė bei scenografė Inga Jurkevičiūtė.
Mokinės gavo raižiklius, linoleumo kvadratėlius ir išklausė, kaip reikia pradėti visą meninio piešinio kūrimo procesą, kaip pamažu tai perprasti.
Pasak kuratorės, temą kūrybai padiktavo pati „Pragiedrulių“ vieta – senasis miesto parkas.
Kas raižė medžius ar augalus, kas paukščius, rinkosi akcentus iš gamtos, suko akis į mus supančią gyvybę.
„Tik iš pradžių toji technika atrodė sudėtinga, bet kai moterys pagavo gylį ir pajuto, kiek reikia įrėžti, viskas tapo aišku ir paprasta. Tada įsivyravo kūrybinė tyla, raižytojos paniro į tai, ką skaptuoja, kurdamos vaizdelius tarsi atskleidė savo iki šiol net nenujaustas galimybes“, – vyravusią atmosferą atpasakojo edukatorė.
Ką įbrėžei, tas tavo
Visoms užsiėmimo dalyvėms tai buvo pirmas kartas, kai teko dirbti su tokia medžiaga.
Raižyti sėdo ir kompaniją atlydėjęs fotomenininkas, jis išraižė savo portretą.
„Prie lino raižinio buvau vos vos prisilietęs mokykliniais metais, to mokėmės per piešimo pamokas. Dabar buvo smagu prisiminti“, – po pamokos šypsojosi pasvalietis.
Visų pastangų rezultato nereikėjo ilgai laukti, moterys išraižytus kvadratėlius čia pat kišo po rankiniu presu ir darė atspaudus ant popieriaus ir ant storos drobės skiaučių. Kai kurios savo lino raižinį žadėjo įsirėminti.
„Tai, ką darėm, grynai rankų darbas, nei kompiuteriu, nei telefonu neišraižysi. Kaip raižikliu pravažiavai, ką įbrėžei, tas tavo. Manau, nepelnytai tą kūrybos būdą užmarštin stumia mobilieji telefonai, o kaip reikėtų dažniau nuo jų atsiplėšti, – svarstė pašnekovas.
Fotomenininkas jaučia, kad kartą dalyvavę įdomioje edukacijoje pasvaliečiai ir toliau jaukinsis „Pragiedrulius“. Su centro darbuotojais jis tariasi dėl kito užsiėmimo, šį kartą iš fotografijos srities.
Atgijo lyg sena meilė
„Pati lino raižinį iš naujo atradau tik prieš porą metų. Tai, prie ko prisiliečiau studijų metais, atgijo lyg sena meilė. Tą techniką be galo pamilau, ji praplečia kūrybą, ir pati darau raižinius, spaudžiu ant tekstilės, ją panaudoju ir teatre kuriant kostiumus bei scenografijas“, – paaiškina I.Jurkevičiūtė.
Ji, neseniai į gimtinę grįžusi trečios kartos panevėžietė, yra laisvai samdoma kostiumų dailininkė bei scenografė, tad migruoja tarp sostinės ir Panevėžio.
Šiuo metu menininkė dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Vilniaus senajame teatre, o mūsų mieste bendradarbiauja su teatru „Menas“, kur kasmet kuria scenografiją bei kostiumus kalėdiniams pasirodymams. Naujausias darbas „Mene“ – kostiumai Dominyko Matulionio spektakliui „Anapus Nevėžio“.
„Kūrybinis kelias jau netrumpas“, – šypsosi edukatorė.
Daug metų ji dirbo kine, yra sukūrusi kostiumus pirmam lietuviškam Jono Trukano siaubo filmui „Rūpintojėlis“, vaidybiniam Kristinos Gudonytės serialui „Bloga mergaitė“.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Edukatorė I.Jurkevičiūtė (dešinėje) džiaugiasi pavykusiu lino raižiniu.
2. Pirmasis raižinys – su gamtos motyvais.
3. Sumąsčiusios, ką nori išraižyti, susikaupusios moterys ėmėsi darbo.
4. Kūrybingas moteris atlydėjęs fotomenininkas V.Bručas ir pats pabandė išraižyti savo portretą. Pavyko.
5. Kai raižinys jau paruoštas, telieka jį atspausti ant medžiagos skiautės.
6. Į tekstilės dizaino studijos užsiėmimą pasvalietės susirinko Panevėžio Skaistakalnio parke įsikūrusiuose „Pragiedruliuose“.
7. 8. Linoleumo kvadratėlis, piešinys ir raižiklis – kruopštaus kūrybinio darbo pradžia. Įgudus rėžti, perpratus procesą, tapo paprasta ir aišku.
V.Bručo nuotraukos
