Niekam nesakyk!

Susitinku pusantrų metų nematytą klasiokę. Medikę. Ji labai šiltas ir nuoširdus žmogus, toks, su kuriuo drąsiai į kalnus eičiau. Kaskart pasimačius kalbų būdavo iki kaklo. Per pandemiją keliai nesusikirto, aš dirbau iš namų, ji – sunkiausiame fronte. plačiau»

„Naudingieji“ – Alkoholikas, Motina Gegutė, Prostitutė, Kelių Gaidelis, Narkomanas – tylomis ir nunarinę galvas sėdi susirinkimų salėje. Jie ką tik grįžę iš areštinės, nes dalyvavo mitinge prieš vakcinas, galimybių pasą ir kitus dalykus, apie kuriuos neturi žalio supratimo. plačiau»

Dar niekad nebuvau gyvai susidūrusi su tikra antivaksere, ir štai – prašom. „Jūs, pasiskiepijusieji, po dvejų metų mirsit!“ – rėkia ji man į akis. plačiau»

Lauko kavinėje beveik visos vietos prie staliukų užtūptos. Valdžia verslininkams buvo žadėjusi, kad po euroremonto Laisvės aikštėje tie galės kavagerio stalelius statyti plačiai, kad centras būtų kuo gyvesnis, žmonėms kuo patogiau. plačiau»

Antra diena garbaus amžiaus kaimynės kieme nė šapt, jokio gyvo žmogaus buvimo garso. Kad ir karšta, kasdien pavakariais ji nukrypuodavo iki daržo, pasėdėdavo vijoklio apkėstoj pavėsinėj, mus, kaimynus, visokiais žodiniais niekais paerzindavo. plačiau»

Po mėnesio – mūsų su Kęstu brangiausiosios dukros Aistės tuoktuvės. Įvykis kaip įvykis, turėjo kažkada įvykti, anksčiau ar vėliau, per daug nesureikšminu. Užtat Kęstas, kaip tėvas, vaikšto atmetęs pečius, atstatęs krūtinę, galvą aukštyn užvertęs. plačiau»

Saulė, smarkiai sušilę orai, pumpurais pasipuošę augalai į gamtą išviliojo visus: jaunus, dar jaunus sieloje, bet amžiumi brandžius ir jau gerokai pagyvenusius. plačiau»

Prisimenat išminčiaus Aristotelio žodžius: „Platonas man draugas, bet tiesa svarbiau.“ Tai va, Bronytė irgi mano draugė, bet tiesa juk svarbiau. Žinau, kad Bronytė nenorėtų, jog aš išpasakočiau jos širdies reikalus. Bet po jais slypi skaudi tiesa, svarbi mums visoms ir visiems. plačiau»

Gražią popietę kaimynė Zita išvirsta iš namo su chalatu, galvą apsivyniojusi frotiniu rankšluosčiu. Ir – tekinom iki vartelių, kur kabo pašto dėžutė. Virst dangtelį, žvilgt vidun – tuščia. Ir vėl bėgte namo. plačiau»

Būtų kas nors papasakojęs, netikėčiau. Nieku gyvu. Bet tai nutiko man. Ėjau per perėją iš parduotuvės, nešina krepšiais. Ne viena ėjau ta perėja, bet kažkodėl ne kieno kito, o mano akys užkliuvo už gatvės dulkėse gulinčio daikto. plačiau»

Esu iš vaidingos giminės. Santykiai joje nesyk buvo aiškinami kviečiant policiją. Kitaip nepavykus, per teismus buvo dalijamas protėvių palikimas. plačiau»

Visad stebėjausi, kai žmona vyrą per feisbuką sveikina su gimtadieniu, vardadieniu ar sutuoktuvių metinėm. Mano supratimu, tai kažkas nesveiko. Tarsi kasvakar miegamajame nesusitiktų. Niekaip netilpo į galvą: dėl ko tas viešumas? plačiau»

Parsisiunčiau internetu kosmetikos. Susigundžiau, nes nebrangi. Kaip dovanėlė buvo įdėta tepamųjų veido kaukių pakuočių. Tokie pusės delno dydžio nepersišviečiantys maišeliai. plačiau»

Nenoriu mesti į medikų daržą akmens. Pandemijos metu kai kurie dirba lyg kare, jiems ir fiziškai, ir morališkai sunkiau nei taikos metu. plačiau»

Į redakciją skambina 86 metų panevėžietė Stasė su keistu prašymu: nori, kad padėtume sušnipinėti, kas paveldės kaimynės Danės turtą. Baisiai rūpi, nes tas turtas – namas ir apie 30 arų žemės – čia pat, už tvoros. plačiau»