Prostitutė apžiūrinėja ryškiai lakuotus nagus ir ašaringai taria: „Vieną mentai nulaužė, kai per mitingą į mašiną grūdo. Žvėrys... Spyriojausi visomis keturiomis, bet kai išgirdau, kaip nagas lūžta į jų autobusiuko duris, palūžau... Tuomet jie mane ir paėmė.“
Motina Gegutė į lubas pakelia akis: „Kodėl kitoms taip sekasi, tiktai ne man?“
„Ik... mentai tave paėmė? Turi įrrrr.... ik... rodymų? Iškelk tiems gaidžiams bylą už išprievarta... aa vimą“, – iššvebeldžiuoja Alkoholikas.
Kelių Gaidelis, išgirdęs apie gaidžius, pašoka lyg berniūkštis, sugniaužęs kumščius... Bet tik ranka numoja ir dribteli į savo vietą. Nusisuka nuo Alkoholiko, taip rodydamas jam viešą ir gilią panieką.
„Karoče... lochų lochas, išmok pirma bazaro...“ – suburba.
Prostitutė saldžiai sučepsi lūpomis ir koketiškai šypsosi: „Na, Alkoholike, nepavyduliauk... Taigi paėmė ne ta prasme, kaip tu pagalvojai.“
Motina Gegutė susirūpina, už ką gi policininkai partietę į areštinę vežėsi.
Prostitutė artistiškai ima dievagotis nieko neleistino nedariusi. Ničnieko.
„Gal už mano grožį įsisodino, ką aš žinau... Greičiausiai. Aš tuo įsitikinusi. Tik tuomet, kai pasijutau minios dalimi, puoliau prieš mentus ant kelių ir giedojau Dievo motinai“, – prikanda apatinę lūpą.
„Bezpridielas visiškas. Atsiklaupei? Prieš mentus? Viešai?.. Už dyką? Nu jau karoče“, – sunerimsta Kelių Gaidelis.
Motina Gegutė per petį mesteli, kad šituos reikalus Prostitutė tai jau išmano.
„Taigi vardan protesto, o ne kaip jūs galvojate, ištvirkėliai... Bet gal policininkai irgi ne taip mane suprato?“ – susimąsto Prostitutė. Ir klausia Kelių Gaidelio, už ką jis pats tupėjo areštinėje ant gulto.
Tuo pat metu Alkoholikas liaunasi žagsėti ir taip smarkiai susigūžia, sumažėja, kad iš žmogaus belieka švarkas.
„Šitas lochas Alkoholikas karoče išprievart... tfu, išprovokavo“, – piktai į švarką žvelgia Kelių Gaidelis.
O buvo taip: Alkoholikas į mitingą išvažiavo jau apšilęs. Dėl drąsos dar gurkštelėjo. Ir dar. Ir dar... Kai prasidėjo stumdymasis, tikrai netyčia, tikrai nejučiomis, tikrai ne specialiai užgriuvo ant mašinos. Įlenkė dureles. Bandė stotis. Rusiški keiksmai jėgų nesuteikė, bandė laikytis už veidrodėlių. Nulaužė. Peiliuku ir dantimis rėmėsi į padangas. Tos prakiuro ir subliūško. Kai, galima sakyti, atsistojo, iš nevilties mašiną ėmė spardyti. O tuomet priėjo jos savininkas – likimo ironija – Kelių Gaidelis.
Nors ir partiečiai, susirėmė lyg du gaidžiai paskutiniam mūšiui.
„Jeigu ne mentai... ik... ik... būtų užtalžęs“, – iš švarko pasigirsta silpnas balsas.
Prostitutė atsisuka į Motiną Gegutę.
„Betgi ir tu, daugiavaikė motina, prasikaltai?“ – teiraujasi.
Motina Gegutė šypsodamasi prisimena mitingo akimirkas. Pati gražiausia toji, kai pasirodė toks valdžios žmogus, kaip ten jo vardas, pavardė? Lyg ir Žavulis?
„Tiksliai nepamenu jo pavardės, bet žinau, kad kaip reproduktorius jis aukštumoje. Bet tai įsivaizduokite, koks chamas, mane, „naudingąją“, atstūmė. Pasakiau aš jam kelis žodžius, o policininkai pamanė, kad juos plūstu. Bet kai gražiai paprašė į autobusą tokie tvirti jauni vyrai, iškart atsisėdau“, – pasakoja.
Ateina eilė prisipažinti Narkomanui. Jis išvebla nei šūkavęs, nei mušęsis. Policininkams užkliuvo, nes gulėjo paslikas vidury gatvės.
Atsidaro durys ir į salę išdidžiai įeina „naudingųjų“ vedlė Storulė.
„Tai ką, prisižaidėte?“ – lyg mokytoja nedrausmingų mokinukų klausia.
Kiti nariai prasikaltėliškai gūžčioja ir ginasi nedarę nieko blogo, tik su minia skandavę: „Gėda!“
„Jei buvo gėda, kam garsiai rėkti?“ – stebisi Storulė.
„Naudingieji“ sutrinka: jie nepagalvojo, kad rėkia apie savo pačių gėdą.
„Storriu... ull ... Tu gi pati buvai, tsakant, mitinge? Kodėl tavęs neuždarė į areštinę?“ – atkunta Alkoholikas.
Storulė ginasi buvusi taikiame mitinge – su kartuvėmis ir Dovydo žvaigždėmis. Taigi ir piršlius karia per vestuves – taip ji palaikiusi senoviškas tradicijas.
Štai, jeigu būtų patranką atsitempusi, taip, tada jau jaustųsi kalta.