Šūkis – firminis ženklas
Paskutinį birželio šeštadienį Žemaitijoje vykusiame svarsčių kilnojimo čempionate ant nugalėtojų pakylos buvo kviečiamas ir pasvalietis 48 metų Marius Bartulis.
„Čia Marius. Varom už Pasvalį!“– taip organizatoriai pristatė sportininką.
Tokiu pat šaukiniu pasvalietis užregistruotas ir liepą vyksiančiose bent trejose varžybose, taip pat ir penkiakovės čempionate Latvijoje.
M.Bartulis sportuoja ir varžyboms ruošiasi savarankiškai, neatstovauja jokiam klubui, bet kadaise jo pusiau juokais ištarta frazė „Varom už Pasvalį!“ varžybose jau įsitvirtino kaip sportininko firminis ženklas, net kaimynai latviai jį atpažįsta.
„Būna, nuvažiuoju į Lietuvos čempionatą, visi dalyviai kam nors priklauso, o aš klubo neturiu, atstovauju pats sau, tai mane taip ir užrašo, kad varau vienas pats už Pasvalį“, – šypsosi vyras.
Nė nežinojo, kad kiemas akmenimis grįstas
Nutaikom laiką tarp varžybų ir vykstame pas M.Bartulį į svečius. Jis su šeima gyvena Norių kaime.
Sukam į buvusių kolūkio dirbtuvių ir kontoros kiemą, ten – mūsų pašnekovo darbovietė ir namai. Prieš keliolika metų į juos jaunuolis parsivežė vilnietę žmoną Ingą, su ja dabar augina keturis vaikus. Paskui vienturtę dukrą Ingą iš Vilniaus į Pasvalį persikraustė ir jos tėvai.
Visame kieme – gan glotnus akmenų grindinys, matyti, kad nenaujas.
M.Bartulis pasakoja, kad tvarkydamas nugyventų kolūkinių pastatų teritoriją paprašė žmogaus traktoriumi išlyginti duobėtą įvažiavimą.
Pradėjus stumdyti gruntą lygintuvo geležis į kažką atsimušė.
„Paprašiau, kad dar šiek tiek nukastų, o ten – visur akmenys! Nusprendžiau juos palikti“, – pasakoja.
Žvilgsniu prismeigė prie sienos
M.Bartulis yra savo baldų gamybos cecho šeimininkas.
Laikas sportui – anksti rytais ir vakarais, o visą darbo dieną pluša kartu su darbuotojais – matuoja, pjauna ir iš medžio plokščių surinkinėja įvairiausius baldus.
Cecho patalpos erdvios, įranga moderni. Eilėje užsakytų gaminių laukia ne vienas – sąrašas keli mėnesiai į priekį.
Su šeimininku šnektelim apie baldų dizaino madas.
Žmonės užsisako visko: baldus virtuvei, spintas, komodas, spinteles vonioms, knygų lentynas. Pageidaujamos spalvos daugiausia pastelinės, visi pilkos, baltos ir smėlinės atspalviai.
Natūralaus medžio spalva – jau praeitis, bet kartkartėm atsiranda norinčių ir tamsaus raudonmedžio, ir šviesaus beržo tonų.
Per du verslo gyvavimo dešimt-mečius M.Bartulis suprato, kad dėl baldų spalvų verčiau klientui nepatarinėti.
Kartą nuvažiavęs išsimatuoti erdvės ir išgirdęs, kad šeimininkai nori šviesaus medžio virtuvės, bandė sakyti, jog toje vietoje labiau tiktų kitokių spalvų baldai. Žmonės patarėją žvilgsniais tiesiog prismeigė prie sienos.
„Supratau, kad skonis draugų neturi“, – juokėsi baldininkas.
Šalia originalių ir savi
Perėjus baldų cechus patenkama į garažą, kuriame M.Bartulis įsirengęs sporto salę.
Už treniruoklių, prie bėgimo takelio, sustatyti įvairiausių spalvų svarsčiai. Kiekviena spalva reiškia skirtingą svorį. Sunkiausi auksiniai – po 48 kilogramus, žali sveria 26, raudoni 22, oranžiniai 28, violetiniai 20, mėlyni 12 kilogramų.
Lengviausi – salotinis ir rožinis, sveria 4 ir 8 kilogramus, juos paruošė sūnums, nors šie dar tik penkerių ir septynerių metų.
„Dukterų gal svorių kilnot neviliosiu, nors šalies čempionatuose pilna ir moterų“, – sako apie dešimtmetę ir dvylikametę mergaites.
Svarsčių spalvos ne paties susigalvotos, jos atitinka tarptautinius standartus, o štai daugelis svarsčių paties pasidaryti. Juk naujas 48 kilogramų svarstis kainuoja apie 450 eurų.
„Man tokia kaina kosmosas. Reikia 46, 44 ir 42 kilogramų, perkant naujus milžiniški pinigai“, –
paaiškina.
Sendaikčių turguje jis perka 16 kilogramų senus sovietinius svarsčius, išima dugne esančius kamščius ir į ertmę pripila švino.
„Daugiausia į šešiolikakilograminę telpa 30 kilogramų švino, o man reikėjo 48 kilogramų svarsčio. Paprašiau, kad meistras nupjautų dugną, ir jį išliejau iš švino. Svorio pasidarė vienu kilogramu per daug, tai liejinyje išgręžiau skylę“, – noriai pasakoja savo išradimų niuansus.
Vyresnis, bet vis įveikdavo
Nuo pat jaunystės pasvalietis buvo aktyvus, sporto klube štangas pakilnodavo, prie kitų treniruoklių paprakaituodavo.
Paprašytas rajoniniuose sporto renginiuose dalyvaudavo už seniūniją, pakilnodavo svarsčius.
„Būdavo, atvažiuoja iš Biržų Jonas Grinas, daug titulų turintis sunkiaatletis, svarsčių kilnojimo profesionalas, daugkartinis Lietuvos čempionas. Jis visą laiką nuduodavo mums, visad pralošdavom, būdavo pikta“, – pasakoja.
Žiūrėdamas į biržietį M.Bartulis niekaip negalėjo suprasti, kaip taip gali būti: jis svarstį pakelia 100 kartų, o dvidešimčia metų vyresnis čempionas pakelia 200 kartų.
„Vėl gausiu nuo Jono, reikia, kad kas nors pamokytų technikos“, – eilinį kartą pakviestas pasirungti už seniūniją tarė sporto renginio organizatoriui.
Varžybos feisbuke uždega
Organizatorius patarė vykti į Pakruojį pas sunkiaatlečių trenerį bei sportininkų mitybos specialistą, turintį ir pasaulio čempiono titulą Artūrą Balnionį. Kūno rengybos profesionalas davė daug naudingų patarimų.
„Jo pamokymai užkabino, žiūriu, kad jau kitus galiu aplenkti, ir net Joną“, – džiaugėsi akivaizdžiais rezultatais.
Nuo tada susitelkė į svarsčių kilnojimą ir jau treji metai to užsiėmimo nebeapleidžia.
„Pasidarė įdomu sportuoti. Sakykim, stumi štangą, toks vienodas veiksmas, tas pats per tą patį, o čia – pratimų krūvos“, – aiškino.
Dar įtraukė ir nuolatinės internetinės varžybos. Feisbuke yra svarsčių kilnojimo aistruolių grupė, kviečiamos virtualios varžybos. Paskelbiama užduotis, ją atlikdamas turi viską filmuoti, dalyvių būna iš viso pasaulio.
„Visi tau priešininkai, kūdas ar storas, stengiesi gerai pasiruošt, nes nori rezultato, apima azartas“, sako.
Kol laukė tyrimo, beveik ir sugijo
Vienose varžybose intensyviai kilnojo 32 kilogramų svarmenį. Iškeldavo jį virš galvos, o kad nenaudotų jėgų leidžiant, leido kristi. Svarmuo dėl to nuolat atsitrenkdavo į vyro šoną.
„Po to per treniruotę jaučiu, kad visai nebegerai, skausmas šone gan stiprus, teko važiuoti pas daktarus“, – prisimena.
Buvo apžiūrėtas, peršviestas ir gavo siuntimą magnetiniam rezonansui. Eilė tyrimui priėjo už gero mėnesio. Rezultatas: bebaigiąs sugyti trūkęs šonkaulis.
„O man naujos varžybos, norisi pabandyti, tiek ruošiausi, negaliu nevažiuot. Ginė ten didžiulis azartas, vykau su tuo pusiau nutrūkusiu šonkauliu. Dabar būdamas tokios būklės gal nebevažiuočiau“, – juokiasi pašnekovas.
Raumenims didžiulė nauda
M.Bartulis sako, kad ekspromtu gimęs šūkis „Varom už Pasvalį!“ paskatino svarstyti apie nuosavo klubo steigimą, jam ir paliktų jau įsitvirtinusį pavadinimą.
Šalia dirbtuvių esančiame pastate, kurio viename gale yra šeimos būstas, o kita dalis iki šiol buvo neremontuota ir stovėjo tuščia, baldininkas pradėjo įrenginėti sporto salę.
Sienos jau apšiltintos ir apkaltos degintomis lentomis, jau ir lubas pradėjo kloti, po truputį įrenginėja ir palėpę.
„Pasvalyje tėra vienas sporto klubas, norint atlikti pratimus prie treniruoklių, susidaro eilė, tai gal aistruoliai atlėktų ir iki Norių“, – mano pašnekovas.
Įrangos net nereikės pirkti, treniruoklių turi sočiai. Juos įsigijo per pandemiją, kai vienas po kito užsidarinėjo sporto klubai ir pigiai išpardavinėjo inventorių.
„Man pačiam jie jau mažai reikalingi. Dabar, kai kilnoju svarsčius, treniruoklių net nepirkčiau. Pakilnok 10 minučių ir nauda visam raumenynui, dirba rankos, kojos, nugara, pečiai, tvirtėja stuburas“, – sako.
Neapleidžia tik treniruoklio – dviračio. Dviratį mina lengvu režimu valandą ar dvi be pertraukos.
„Neuždūstant, iki lengvo prakaito. Puikiai pravarinėja kraują ir stiprina širdį“, – nusako efektą.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sporto pasaulyje M.Bartulis išgarsėjo ne tik laimėjimais, bet ir originaliu šūkiu „Varom už Pasvalį!“, pagal tą šaukinį jį atpažįsta ir tarptautiniuose čempionatuose.
2. Per pandemiją įsigyti treniruokliai keliaus į naujai įrengiamas būsimo sporto klubo patalpas.
3. Tvarkant nusipirktų senų pastatų aplinką, traktorius atkasė akmeninį bruką, šeimininkas nusprendė jo neardyti, palikti tarnauti toliau.
4. Darbo dienomis M.Bartulis dirba kartu su savo darbuotojais, baldų gamybos ceche surenka baldus.
5. M.Bartulis baldų ceche parodė modernią įrangą, skirtą medžio plokščių kraštų apdailai.
6. M.Bartulis tikino, kad svarsčių kilnojimas nėra nuobodus sportas.
A.Švelnos nuotraukos
