Vakarop neliko nė debesėlio
„Kartais pagalvojame, kad „gal šiandien nenueisiu į Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios renginį, juk nieko nenutiks.“ Bet ypač dabartiniu įelektrintu, neramiu metu kaip tik svarbu, kad kiekvienas dalyvautume valstybės šventėse ir savo vaikams, anūkams pasakotume, kokia kaina iškovota nepriklausomybė“, – kalbėjo Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas.
Jo vadovaujama įstaiga kasmet pasvaliečius kviečia prisiminti Baltijos kelią, kai prieš 36 metus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo už rankų ir nutiesė per šias valstybes gyvą grandinę.
Renginiai vyksta unikalioje vietoje – Atgimimo parko Kryžių slėnyje netoli miesto ir šalia „Via Baltica“ automagistralės.
Pašnekovas džiaugėsi, kad šią neprognozuojamą ir lietingą vasarą Dievulis dovanojo šiltą ir saulėtą šeštadienį. Lietus merkė dieną prieš renginius, dangus prakiuro ir po jo. O švenčiant Baltijos kelio sukaktį vakarop nebuvo nė debesėlio.
Galbūt ir puikus oras lėmė, kad į vakarinį renginį – pikniką susirinko tiek daug žmonių.
Piknikas pasvaliečiams prilipo
Tiesa, trumpas lietus atgaivino dviratininkus, tądien numynusius apie 60 kilometrų.
R.Lavickas pasakojo, kad renginių ciklą „Žmonės prie Baltijos kelio“ Kultūros centras organizavo su asociacija „Aktyvus Pasvalys“. Pastaroji vienija rajono dviračių entuziastus, ir šįkart maždaug pusė šimto jų susiruošė į žygį.
Krašto keliais ir takeliais maršrutas nusidriekė Baltijos kelio kryptimi – iš Pasvalio link Pervalkų ir Saločių, toliau per Kiemėnus ir Tetirvinus. Galutinis taškas – Kryžių slėnis.
Žygiui vadovavo istorikas Gražvydas Balčiūnaitis. Kolona stojo svarbiose istorinėse vietovėse ir klausė jo pasakojimų. Dviratininkai užtruko ilgiau nei planuota.
Iš Pasvalio išmynė ir keletas jaunųjų dviratininkų. Jie viso maršruto, žinoma, neįveikė, nes tokiam tolimam atstumui reikia ir fizinio pasirengimo, ir gero dviračio.
O likusieji pasvaliečiai po vakarinių šv. Mišių jau rinkosi į Kryžių slėnį.
„Baltijos kelio datą pažymėdavome kasmet, bet prieš kelerius metus režisierei Astai Simonaitei kilo pikniko idėja – kad žmonės ateitų tiesiog pabendrauti, susitikti. Sumanymas visiškai pasiteisino, pasvaliečiams toks renginys prilipo“, – aiškino R.Lavickas.
Todėl dauguma dalyvių pasirūpino ne tik šiltesniais darbužiais, bet ir užkandžiais, sulankstomomis kėdutėmis, paklotais.
Akcentas – vėliavų puokštės
Renginys, kaip visuomet, prasidėjo nuo „Tautiškos giesmės“.
„Himnas sutelkia žmones ir primena, dėl ko jie visi susirinko. Tai pagarba visoms Baltijos valstybėms, padėka už tai, kad galime laisvai švęsti ir gyventi“, – renginio akcento svarbą aiškino R.Lavickas.
Vėliau susirinkusiesiems buvo išvirta 5 grūdų karštos košės ir kelių rūšių arbatos.
Paklaustas, ar pasvaliečiams įtiko šitoks maistas, R.Lavickas nusijuokė, kad košė buvo labai skani, tik štai pasvaliečiai nuo seno kuklūs. Todėl teko per mikrofoną juos paraginti vaišintis. Žinoma, nemokamai, daugelis į pikniką net pinigų nesineša.
Organizatoriai ir kitką buvo iš anksto apgalvoję, sakykim, tai, kad ant žemės sėdėti bus per šalta. Tad pasirūpino, kad pakaktų sėdmaišių.
Bet daugelis kalbėdamiesi stovėjo, vaikščiojo, klausėsi grupės „Arbata“ koncerto.
R.Lavickas sakė, kad daug kam patiko šiemetis akcentas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavų puokštės. Jas sudaro po 20 kiekvienos valstybės vėliavų. Šios puokštės matyti ir nuo „Via Baltica“ automagistralės. Jas išvydę vairuotojai signalizuoja ir mojuoja rankomis.
Bet buvo ir tikrų gėlių – Baltijos kelio simboliu laikomų kardelių.
O po 2 metų planuojama pravažiuojančiuosius nustebinti didžiulėmis nuotraukomis ar instaliacijomis. Jos bus parengtos pagal archyvinius kadrus.
Kryžius vežė iš įvairių rajonų
Susirinkusiesiems apie Kryžių slėnį papasakojo buvęs miškininkas ir buvęs rajono vadovas Juozas Bagdonas. Jis vadovavo atkurtos Lietuvos pirmajai rajono tarybai 1990–1995 metais. Dabar jis įžiebė ugnį Kryžių slėnio aukure.
J.Bagdonas ir korespondentei papasakojo, kad Atgimimo parko Baltijos kelio Kryžių slėnio pradžia siekia dar sovietmetį – 1967 metus. Tuomet kelių įstaigų vadovai nusprendė įkurti Lietuvos 25-mečio parką. Pasirinkta vieta – priemiesčio dalis, keliolika hektarų, žemdirbystei nepatogus žemės trikampis.
Jam, baigusiam miškų mokslus, buvo patikėta parengti projektą. Per mėnesį J.Bagdonas atliko užduotį, numatė tvenkinius ir želdinius.
Bet jau kasant tvenkinius rajono vadovai sustabdė darbus. Maža to, iniciatoriams įrašė papeikimus.
Tvenkinius užvertė žemėmis, laimė, bent jau neužarė eglučių. Išlakių medžių guotai ir dabar parke tebeauga.
Parko idėja buvo įgyvendinta Atgimimo metais.
„Žmonės su puikia nuotaika ir vėliavomis atėjo sodinti ąžuolų“, – prisiminė J.Bagdonas.
Parkas pasipuošė gal 100 ąžuolų. Sąjūdininkai paragino bendraminčius iš įvairių rajonų vežti ir čia statyti kryžius. Taip pat – po akmenį nuo Stalino represijų nukentėjusioms šeimoms atminti. Pats J.Bagdonas atgabeno 12 lauko akmenų, nes tiek nukentėjusių šeimų jis pažinojo. Iš šių akmenų buvo sumūrytas aukuras.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Lavickas buvo užimtas organizaciniais reikalais.
2. Susirinkusieji vaišinosi kelių rūšių arbata.
3. Dviratininkai į žygį pasiėmė tautinės atributikos ir miesto vėliavą.
4. Trijų Baltijos valstybių vėliavų puokštės renginiui suteikė iškilmingumo.
5. G.Balčiūnaitis dviračių žygio dalyviams priminė svarbiausius krašto istorinius įvykius.
6. J.Bagdonas susirinkusiesiems papasakojo apie Kryžių slėnį, o vėliau uždegė aukuro ugnį.
7. Laužas susirinkusiesiems teikė šilumos ir vilties, o jos juk šitaip reikia neramiais laikais.
8. Rengti pikniką yra A.Simonaitės (dešinėje) idėja.
9. Mažieji pasvaliečiai ypač laukiami valstybės šventėse.
Daliaus Kontaučiūno nuotraukos
