Su olimpiniu kelialapiu
Įkvėpti, mąstyti ir valdyti emocijas – tai svarbu ne tik sporto, bet ir gyvenimo ringe. Protas ir savitvarda yra galingesni ginklai už fizinę jėgą ar ugnikalniu prasiveržiantį pyktį.
Apie tai Panevėžio kino centre „Garse“, minint Tarptautinę jaunimo dieną, bylojo geriausiu jaunimo filmu išrinkta dinamiška drama „Kovotoja“. Po jos su žiūrovais susitiko pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionas panevėžietis Justinas Kinderis.
Jis buvo ką tik Europos čempionate iškovojęs kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.
Po filmo J.Kinderis kalbėjo, kad jo ir „Kovotojos“ herojės gyvenimo istorijos stebėtinai panašios.
Vaikystėje jo šeima gyveno Panevėžio rajone, Naujamiestyje. Tėvai pradėjo pyktis ir galiausiai nusprendė, kad geriau skirtis. Tokie išbandymai išmuša žemę iš po kojų ne tiek patiems suaugusiesiems, kiek vaikams.
Po tėvų skyrybų J.Kinderis su mama apsigyveno mieste, šalia dabartinės „Žemynos“ progimnazijos su baseinu.
„Ėmiau lankyti baseiną ir taip suradau save“, – kalbėjo J.Kinderis.
Blogai, jei mintys blaškosi
J.Kinderio vaikystė iš tikrųjų primena Nyderlandų filmo „Kovotoja“ pagrindinės herojės istoriją. Dvylikametė Bo, išgyvenanti tėvų skyrybas, priversta kraustytis į kitą būstą su mama ir vyresniuoju broliu. Negana to, kad tenka klausyti nuolatinių tėvų barnių, dar reikia rūpintis vyresniuoju broliu. Šis labai talentingas, bet visiškai nepasitiki savimi.
Kai visas pasaulis apvirsta aukštyn kojom ir pyktis užvaldo kūną, Bo antraisiais namais tampa kikbokso salė. Bet kad laimėtų kovas, nepakanka išmokti technikos ir stiprėti fiziškai. Dar mergina mokosi savitvardos.
Filmo žiūrovai taip pat klausė J.Kinderio, kaip per svarbias varžybas nugalėti jaudulį. Ką su pykčiu daryti, kai jis grasina pakišti koją?
„Jei mintys blaškosi – nieko nebus. Turi susikaupti jau po pirmosios nesėkmės. Kad to išmoktum, reikia nueiti ilgą kelią. Sunkiu momentu pagalvoju, negi tiek vargau, treniravausi, kad dabar imčiau ir pasiduočiau?“ – kalbėjo J.Kinderis.
Sėkmę lemia smulkmenos
Jauniesiems filmo žiūrovams J.Kinderis patarė surasti gyvenime tai, kas jų širdžiai yra miela.
„Nebūtinai tai turi būti sportas, bet tai, kas tikrai žavėtų, jaudintų. Duokite pažadą – galite tyliai, tiktai sau –nepasiduoti ties pirmuoju kluptelėjimu. Ir šito pažado laikykitės. Nes jei pažadą sulaužysite pirmą kartą, bus ir antras, trečias sykis“, – kalbėjo J.Kinderis.
Sportininkas tęsė: atrodytų, o kas gi atsitiks, jei šiandien, tik šiandien, nenueis į treniruotę, jei tiktai šį sykį neišsimiegos ar vieną dieną netinkamai maitinsis. Visa tai atrodo nereikšmingos smulkmenos, bet būtent smulkmenos ir lemia sėkmę.
„Gyvenime būna visokių dienų, taip pat ir blogų. Bet nereikšmingų smulkmenų nebūna“, – aiškino J.Kinderis.
Žolė tokia pat žalia
Kas tomis sunkesnėmis dienomis skatina į priekį eiti, iš kur semiasi jėgų?
To paklaustas, J.Kinderis susimąstė tik trumpam.
„Kai buvau jaunesnis, manydavau, kad visa ko variklis yra pergalė. Tikėjausi, kad jeigu tapsiu čempionu, gyvenime įvyks kažkoks stebuklas. Bet... Nugalėjau pasaulio čempionate, o staiga supratau, kad niekas nepasikeitė. Žolė tokia pat žalia, kaip ir iki tol. Tai suvokęs, net sutrikau – juk šitaip norėjau pergalės!“ – prisipažino J.Kinderis.
Bet tuomet suglumusį sportininką ėmė sveikinti draugai ir artimieji. J.Kinderis matė, kokie jie yra laimingi, kaip jie džiaugiasi.
Tai ir skatina jį toliau kovoti.
Baigė dvejas studijas
J.Kinderis džiaugiasi įrodęs ir savo mamai, kad pastangos nenuėjo veltui. Juk buvo laikas, kai ji norėjo, kad sūnus mokytųsi, studijuotų universitete, po to dirbtų pagal specialybę.
„O aš norėjau plaukti. Užtat kai iš mokyklos parnešiau tik šešetą, mama pagrasino, kad tai paskutinis kartas. Antraip baseiną teks pamiršti“, – kalbėjo panevėžietis.
J.Kinderis įgijo aukštąjį išsilavinimą. Jis baigė dvejas – teisės ir sporto industrijos vadybos – studijas.
„Studijavau, nes norėjau matyti laimingą mamą. Buvo nelengvų akimirkų, nes išsekus prastai dirba smegenys. Buvo ir nusivylimų, neišlaikytų egzaminų, bet nepasidaviau. Sustoti yra lengviausia“, – atviravo J.Kinderis.
Užtat baigus sportininko karjerą nereikės gyvenimo pradėti nuo nulio. Už tai jis sakė esantis dėkingas mamai.
Kova su monotonija
Į penkiakovę įeina plaukimas, bėgimas, šaudymas, fechtavimasis ir jojimas. Klausytojai domėjosi, kuri rungtis J.Kinderiui lengviausia. Sportininkas prisiminė, kad plaukti jam sekėsi ne taip gerai, kaip kad norėjo. Užtat puikiai bėgo. Mat organizmas tam jau buvo parengtas.
Sudėtinga rungtis yra jojimas, nes daug lemia ne tik raitelis, bet ir žirgas. Turi pajausti tau varžyboms parinktą gyvūną per 20 minučių.
Bet varžybos būna nenuspėjamos. Tai, kas treniruojantis atrodė sunkiausia rungtimi, staiga tampa lengviausia.
J.Kinderiui patinka bėgti.
„Bet bėgant vis tuos pačius ir tuos pačius ratus, nuo monotonijos nebežinai kur dėtis. Todėl treniruotėms vietą keičiame“, – kalbėjo čempionas. Juk per savaitę treniruojasi maždaug 35 valandas. Kas dieną, išskyrus sekmadienį.
Ir dabar, kai kelialapis į olimpiadą jau rankose, J.Kinderis sakė, kad staiga sustoti ir ilsėtis būtų organizmui negerai.
O ir vidinis nerimas vėl gena, kad reikia kažkur eiti, kažką veikti.
Autografas
„Surasti gyvenime tai, kas jūsų širdžiai yra miela. Nebūtinai tai turi būti sportas, bet tai, kas tikrai žavėtų, jaudintų.“ (J.Kinderis)
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.Kinderiui sekasi ir patinka bėgti. Net tryliktas numeris negąsdina. lrytas.lt nuotr.
2. Po filmo „Kovotoja“ jaunuoliai ir vaikai atidžiai klausėsi sportininko gyvenimo istorijos ir patarimų. A.Švelnos nuotr.
3. Jodinėjimo rungtis – viena sudėtingiausių, nes daug kas priklauso nuo žirgo. Nuotr. iš asmeninio albumo
4. J.Kinderis moka susikaupti fechtuojantis, nes čia svarbiausia, kad nesiblaškytų mintys. lrytas.lt nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2019 08 20