PAULIUS
Žiemą su šeima prisigalvojam daug pramogų, neseniai visi slidinėjom Alpėse.
Dėl sezono kaitos nei streso, nei melancholijos nejaučiu, daugiau nerimo kelia geopolitinė situacija. Nerimauju dėl ekonomikos, dėl darbo, pardavimų, nes turiu verslą.
Su neramia širdim dėl karo Ukrainoje gyvenu seniai, su bendraminčiais vykstam į dalinius su pagalba, vežam automobilius ir labdarą, išsakom lietuvių palaikymą – tai gynėjams labai svarbu.
Esu šaulys, daug veiklos gelbėja nuo panikos.
APOLONIJA
Nė nepastebėjau, kaip ši žiema pralėkė. Vakarus trumpinu skaitydama, 40 metų dirbau Juozo Masiulio knygyne.
Kiek anksčiau, ypač po vyro mirties, kai slėgė liūdesys, tamsų metą buvo sunkiau išverti, sunkiausia būdavo artėjant pavasariui.
Dabar vienintelė problema, kad mintyse nuolat Ukrainos karas. Negaliu nuo pasaulio atsiriboti, žiūriu žinias, skaitau spaudą. Karo sukeltas nerimas neįveikiamas, jis bus tol, kol karas tęsis.
MARGARITA
Žiemos sunkumo nejutau. Gal kad Trečiojo amžiaus universitetą lankau? Ten veiklos ir renginių gausybė, nuolat važiuojam į ekskursijas. Su bendramintėmis apsikabinam ir, nors saulė nešviečia, mums nuotaika gera.
Jau rūpi lėkti į sodybą. Ten šiltnamis ir pora lysvelių krapams.
Vasaros planai – kelionės, iš universiteto pagal „Erasmus“ programą skrisiu į Kiprą pasimokyti, kolegės vyks į Švediją.
Karas Ukrainoje daug džiaugsmų nustelbia. Universitete renkam plastikinius kamštelius dronų gamybai, mezgėm kojines, asmeniškai aukojau. Dabar einu iš psichologijos paskaitos, ji mokė, kaip su karo nerimu dorotis, liepė tiesiog apkabinti šalia esančiuosius.
JUOZAS
Manęs niekad depresijos nekamuoja, maloniau kai šilta, bet kai šalčiau, žmogus ilgiau gyvena.
Sužaliuosiantys daržai manęs nedžiugina, žiemą geriau, aš prie žemės ūkio nelinkęs, bet ką darysi, žmonai patalkinti tenka. Šiaip esu dviračių entuziastas.
Kitą savaitę išskrendam į Dubajų pas sūnaus šeimą.
Karo žinios veikia, bet negaliu leisti, kad negatyvas viską nustelbtų, ieškau vidurio.
REGINA
Labai mėgstu fotografuoti, šaltuoju sezonu lankiau nuotolinius fotografavimo kursus. Pavasarį nuotraukos bus dar gražesnės.
Gamta visais metų laikais džiugina, labai mėgstu žiūrėti į dangų, debesis. Kas rytą pasižiūriu į vis aukščiau kopiančią saulę, užplūsta džiaugsmas dėl ilgėjančios dienos ir šviesos, ilgiau galiu pabūti lauke.
Kita mano silpnybė – jūra, kasmet važiuoju: ten poilsis, atgaiva, įkvėpimas.
Esu priklausoma nuo feisbuko ir negaliu to atsikratyti. Draugė priekaištauja, kad naršydama feisbuke gyvenu svetimų žmonių gyvenimus, o man ten tiek visko įdomaus. Informacija ne vien teigiama, ten sočiai ir karo atspindžių. Reikėtų bent prieš miegą nežiūrėti karo žinių, vengti sunkių temų, nes paskui iki paryčių virškinu informaciją, o užsnūdus sapnuoju košmarus. Bet man taip neišeina, būtinai turiu sužinoti svarbiausius įvykius.
IRINA
Man žiemos blogybė – ilga tamsa. Dirbu pilateso trenere, fizinio krūvio tikrai netrūksta, bet saulės trūkumas daro savo. Tik ji pasirodo, visai kita nuotaika.
Labai mėgstu keliauti, bet iš anksto vasarai išvykų neplanuoju, nebent kažkur išlėksiu ekspromtu. Vasara man darbymetis, intensyviai vyksta treniruotės. Kadangi dirbu svajonių darbą, tai šiuo metu kitokių svajonių ir neturiu. Na, norėčiau į Italiją.
Sūnus ką tik atitarnavo kariuomenėje, tad jei kokie neramumai, jam teks paimti ginklą. Man tai kainuoja nervų.
JŪRATĖ
Žiemą maloniai leidome laiką – pusantro mėnesio keliavome po Kanarus. Šiemet pirmi metai, kai galėjom sau tai leisti, nes vyras išėjo į pensiją.
Man sunkių sezonų nebūna, dirbu advokate, visad turiu daug profesinės veiklos, dar sportuoju, lankau dailės būrelį, o ir su draugėmis susiėjimai dažni. Anūkai gyvena užsienyje, porą trejetą kartų per metus vykstame aplankyti. Dabar artimiausias planas – sutikti atvykstančią anūkę.
Esu agronomo dukra, tad jau pradėjau žemės darbus: pasisėjau gėlių, tuoj į šiltnamį sėsiu pomidorus.
Karo žinios negali neveikti, bet nuolat prisimenu psichologo patarimą, kaip priimti ekstremalias situacijas: pagalvok, ką darysi, ir tam pasiruošk, nes daugiau tu niekam negali daryti įtakos. Kas rytą sau pakartoju kito psichologo frazę: daryk, ką gali, turėk nuolankumo susitaikyti su tuo, ko negali padaryti, ir turėk išminties vieną nuo kito atskirti. Čia teorija. Per pandemiją visi lėkėm pirkti kruopų ir kitų maisto atsargų, bet protas suvokė, kas tos kruopos ir druska, jei kas atsitiks?
Nuotraukose:
APOLONIJA.
MARGARITA.
JUOZAS.
REGINA.
IRINA.
JŪRATĖ.
A.Švelnos nuotraukos
