Sostinę iškeitė į Biržus
Jau penkeri metai, kai Biržuose duris atvėrė Inžinerijos mokykla, kurioje veikia robotikos ir elektronikos būreliai.
Mintis Biržuose ugdyti būsimus inžinierius kilo iš Vilniaus į žmonos tėviškę gyventi persikėlusiam fizikui, pedagogui Daliui Barkauskui. Mokyklos įkūrėjas džiaugiasi nedidelio miesto ramuma ir visai nesigaili sostinėje palikęs gerai apmokamą darbą bei aukštas pareigas.
Iki persikeliant į Biržus D.Barkauskas Santaros klinikų Patologijos centre dirbo inžinieriumi. Jaunas ir gabus savo srities specialistas neliko nepastebėtas – jį pakvietė prisijungti prie kolegijos bei VGTU inžinerijos licėjaus pedagogų komandos. Licėjuje vyrui buvo patikėtas direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už inžineriją, darbas.
„Esu fizikas, Vilniaus universitete baigiau bakalauro, o tuometiniame Pedagoginiame universitete – magistro studijas. Darbas švietimo srityje taip užkabino, jog į magistrantūrą įstojau, kai tik pasiūlė darbą kolegijoje. Visada patiko dirbti su vaikais“, – sakė jaunųjų inžinierių mokytojas.
Moko visus – nuo darželinukų iki abiturientų
Atvykęs į pačią Lietuvos šiaurę D.Barkauskas ėmėsi veiklos, kurią geriausiai išmano ir kuri širdžiai yra mieliausia. Kadangi Biržuose nebuvo programavimo bei konstravimo būrelių, jis sumanė atidaryti Inžinerijos mokyklą. Nuojauta neapgavo – atsirado nemažai vaikų, norinčių išbandyti šią veiklą.
Į Inžinerijos mokyklą vaikai renkasi jau pasibaigus pamokoms bendrojo lavinimo mokymo įstaigose. Juos čia priima visus – nuo darželinio amžiaus iki abiturientų.
Jaunieji inžinieriai ne tik iš lego kaladėlių konstruoja figūras ir priverčia jas judėti, bet yra sukūrę kur kas įmantresnių dalykų – išmaniuosius akinius, skysčio kiekį rodantį puodelį, ūgį matuojančią kepurę.
Inžinerija domisi ir mergaitės
Pedagogas pasakojo, kad mažiausieji kūrėjai pradeda nuo konstruktorių kaladėlių dėliojimo. Ugdydami fantaziją, vaizduotę bei erdvinį mąstymą, vaikai kuria įvairias figūras.
Pradinukų jau laukia kur kas sunkesnės užduotys. Jie palinksta prie programuojamų konstruktorių, mokosi kurti robotus, įvairias autonomines sistemas. Jie jau pradeda lituoti, tekstu rašyti funkcijas, kodus.
Vyresniems dar sudėtingiau: jie mokomi darbą suprojektuoti, nubraižyti schemas, kompiuteryje suprogramuoti ir tik tada sukonstruoti galutinį produktą.
Dauguma būrelių lankytojų yra berniukai, tačiau sudėtingu mokslu žavisi ir mergaitės.
„Tai visiškas mitas, kad fizikos ar inžinerijos mokslai skirti tik vyrams. Iš tikrųjų moterys yra puikios šių sričių specialistės, nes projektavimas ir inžinerija reikalauja daug dėmesio smulkmenoms, mažoms detalėms, o moterys jas sugeba labiau pastebėti. Vyrai yra konkretesni, geriau apskaičiuoja, pamatuoja ir sukonstruoja“, – aiškino pašnekovas.
Moko sklandžiai pristatyti darbus
D.Barkauskui labai svarbu, kad auklėtiniai ne tik kurtų ateities daiktus, bet ir mokėtų juos sklandžiai pristatyti. Pedagogas nemažai laiko skiria mokydamas vaikus viešai kalbėti.
„Iš pradžių man labai rūpėjo, kad vaikai įgytų tik techninių įgūdžių, bet galiausiai supratau, kad viešas kalbėjimas yra labai svarbus. Dauguma labai gabių inžinierių yra tyleniai. Pats studijuodamas universitete sutikau ne vieną daug pasiekusį profesorių, kuris nemėgo kalbėti ir vengė studentų. Ir mokiniams yra lengviau sukurti daiktą nei ji pristatyti. Bet tai šiais komunikacijos laikais ne išeitis. Tad mano tikslas – ne tik išmokyti konstravimo ir technologinių dalykų, bet išugdyti asmenybes, kurios nebijo aiškiai kalbėti viešumoje, išdėstyti savo nuomonę, pristatyti savo sukurtus darbus“, – tvirtino D.Barkauskas.
Pedagogas prisiminė vieną labai nedrąsų berniuką, kuris per pirmuosius užsiėmimus slėpdavosi po stalu. Kantriai mokant vaiką pasitikėti savimi ir nebijoti aplinkinių, po metų jaunasis kūrėjas jau buvo puikus oratorius.
Už traktorių gavo prizą
Mums besisvečiuojant Inžinerijos mokykloje, įnikę į įvairiaspalvius laidelius dirbo šeši paaugliai. Jie nebuvo linkę daugžodžiauti ir girtis apie jau įgyvendintus projektus.
Nuo pirmųjų mokyklos atvėrimo dienų užsiėmimus lankantis keturiolikmetis Kristupas Balčiūnas savo inžinerijos gabumus demonstravo Kaune vykusiame konkurse. Paauglys, iš konstruktoriaus detalių sumeistravęs važiuojantį traktorių, tapo konkurso prizininku.
Už draugą dvejais metais vyresnis Linas Jarašūnas sumeistravo kepurę, kurią užsidėjus parodomas tikslus žmogaus ūgis. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis galvos apdangalas telefono ekrane parodo ūgį centimetras į centimetrą.
Geriau paprastesnis, bet pabaigtas projektas
Iš visų vaikinų šnekiausias šešiolikmetis Ernestas Dagys pasakojo, kad jo tėvai labai didžiuojasi jo pasirinkimu.
„Labai patinka konstruoti, galbūt net savo ateitį siesiu su technologijomis, inžinerija. Pirmiausia su mokytoju aptariame, kokį įrenginį projektuoti, kad jis nereikalautų didelių investicijų ir užtektų mano turimų žinių jį pabaigti. Manau, kad geriau rinktis paprastesnius projektus, bet juos iki galo įgyvendinti“, – ateities planais dalijosi paauglys.
E.Dagys yra sumeistravęs savininką atpažįstantį seifą bei į aplinkos šviesos pokyčius reaguojančią lempą. Pradėjus temti, įrenginys pats užsidega, o pradėjus švisti – užgęsta.
Vaikinas prisipažino, kad ne visus sumanytus projektus jam pavyko įgyvendinti. Kai kuriems jų pritrūko žinių, detalių ar kantrybės.
Nori stoti skersai kelio programišiams
Penkiolikmetis Gabrielius Jurkonis valandų valandas galėtų praleisti prie kompiuterio. Vaikinas ne kompiuterinius žaidimus žaidžia, o stengiasi perprasti visas įrenginio subtilybes.
„Noriu sekti vyresnio brolio pėdomis. Jis yra kompiuterių koduotojas – programuotojas. Kompiuterio galios yra beribės. Juo galima sukurti begalę gerų dalykų, bet nuskaitant kodus galima jį panaudoti ir blogiems tikslas. Noriu kurti programas, kurios apsaugotų įrenginius ir neleistų piktavaliams įsilaužti į duomenų bazes“, – aiškino G.Jurkonis.
Pasak D.Barkausko, Inžinerijos mokyklos auklėtiniams labiausiai patinka laboratoriniai eksperimentai, kuomet sumaišius kelis cheminius junginius gaunasi reakcija. Tuomet iš mėgintuvėlių veržiasi lava ar iš plastikinių butelių padarytos raketos pakyla į dangų.
„Bet po tokių eksperimentų patalpa, kurioje dirbame, būna visa aptaškyta. Pasiruošimas tokiems darbams reikalauja nemažai laiko, o vėliau dar ilgiau užgaištame, kol su kolegomis viską išvalome“, – juokėsi D.Barkauskas.
Tokias pat Inžinerijos mokyklas jis įkūręs ir kituose rajonuose. Tai – jo pašaukimas ir pragyvenimo šaltinis.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Po pamokų vaikai skuba į Inžinerijos mokyklą, kur kuria įvairius projektus.
2. D.Barkauskas Biržuose ugdo būsimuosius inžinierius ir nesigaili palikęs sostinę.
3. E.Dagys įsitikinęs, jog geriausia kurti paprastesnius projektus, kad juos pavyktų įgyvendinti iki galo.
4. K.Balčiūnas, iš konstruktoriaus detalių sumeistravęs važiuojantį traktorių, tapo konkurso prizininku.
5. Šešiolikmetis L.Jarašūnas sukūrė ūgį matuojančią kepurę.
6. G.Jurkonis nori sekti vyresniojo brolio pėdomis ir tapti programuotoju. V.Savickienės nuotraukos
