Gali pamatyti ir sraigių kiaušinius
Vos 7 kilometrus nuo Panevėžio nutolęs Trakiškis drąsiai galėtų gamintis herbą su sraigės paveiksliuku, mat šis šliužas jau senokai tapęs kaimo vizitine kortele.
Priemiesčio gyvenvietę jau visas dešimtmetis garsina 65 metų Janinos Krikštaponienės sraigių ūkis, čia važiuoja ekskursijos iš visos šalies.
Pažiūrėti yra į ką: ekskursantai vedžiojami po sraigių fermą, aprodoma jų miego patalpa, galima rankoje palaikyti delno dydžio šliužą ir iš arti apžiūrėti 20 centų monetos dydžio sraigių kiaušinius, taipogi ir ką tik išsiritusius sraigiukus.
Kai į veiklą dar ir dukterys Sigita Skatova ir Agnė Kirštūnė įsitraukė, Trakiškis tapo ir gurmanų traukos vieta. Dabar nedidelėje kaimo parduotuvėje ir vietiniai, ir atvykėliai gali nusipirkti žalios arba įvairiai pagamintos sraigienos, o ekskursantai vedami į degustacijų salę ir gali čia pat paskanauti niekada nematytų valgių.
Kiemas pilnas visokio dydžio šliužų
Kaimo garsenybę – sraigių ūkį – parodys kiekvienas sutiktas žmogus, o kur sukti iš pagrindinės gatvės pasufleruoja ties sankryža ant akmens tupinti besišypsanti sraigė.
Už posūkio dairytis jau nebereikia, įriedam tiesiai į sraigių ūkio kiemą, nes suklysti neįmanoma – iš tolo matyti tarp gėlynų įsitaisiusios visokio dydžio sraigės.
Valdoje – du pastatai: gyvenamasis namas, jo pirmame aukšte yra dar ir kaimo parduotuvė, ir baltai tinkuotas ūkinis, atiduotas sraigėms.
Kieme, po didžiuliu žilvičiu, naują pavėsinę meistrauja pats šeimininkas Remigijus Skupas, J.Krikštaponienės sutuoktinis.
„Šiltu oru bus kur sraigieną ragaut“, – šypsosi vyras ir šaukia antrąją savo pusę.
Sraigių valdovė, kaip juokais ją vadina trakiškiečiai, atbėga iš fermos.
Išskridusios dukterys pargrįžo
Šeimininkė tuojau pat patikina: jei tikimės pyragėlių su sraigiena, šiuo metu jų nebus. Kepinių gaminimu užsiėmusi 37 metų duktė Sigita dabar su šeima yra išvykusi į Ukrainą, pas vyro gimines. Kadangi ji augina pusės metų kūdikį, kol kas neturi laiko sraigių ūkyje padėti.
Mamai dabar talkina tik jaunylė 33 metų Agnė Kirštūnė.
Abi jaunos moterys su šeimomis gyvena Trakiškyje, o jų brolis įsikūręs Šiauliuose.
Iš pradžių abi dukterys irgi buvo iš gimtųjų namų išskridusios. S.Skotova, universitete baigusi matematikos ir informatikos studijas, kurį laiką gyveno ir dirbo Vilniuje, A.Krikštūnė po verslo ir vadybos studijų buvo likusi Panevėžyje. Jaunėlė ir dabar viena koja mieste, ten yra jos pramogų verslas – pabėgimo kambariai.
„Vakar abi gaminom sraiges burgundiškai. Tai Europoje labiausiai paplitęs sraigienos patiekalas“, – moteris džiaugiasi gera talka.
Gamybinio cecho šaldytuvas pilnas prikrautas ir visokių kitokių gurmaniškų gėrybių: užtepėlių, troškinių, sraigių ikros.
Ferma be sienų ir be stogo
Ūkio apžvalgą pradedame nuo sraigių fermos, ji yra čia pat, už namo.
Ferma be stogo, langų ir durų. Tai lyg milžiniškos lysvės mediniais rėmais, viduje dar perdalytos į skyrelius, tarp kurių stiebiasi apgraužti krienų bei rapsų ir kininių kopūstų hibridų lapai.
Tarp augalų knibždėte knibžda augintinės – afrikinės sraigės.
Jos, 260 tūkstančių sraigių, yra šios vasaros prieauglis. Iš kiaušinių išsirito anksti pavasarį ir lauke ganysis iki rudens, kol užaugs.
Dviejose mažesnėse lysvėse nebematyti nė vieno žalio augalo, o sraigių – knibždėlynė.
Šios, pasak šeimininkės, jau subrendusios, šeriamos įvairių miltų mišiniu ir netrukus bus renkamos bei nešamos į vidų.
Norėjo išbandyti, ko kiti nedaro
Sukame prie pastato, kur sraigės žiemoja ir kur yra įrengtas sraigienos gamybos cechas.
Pakeliui moteris trumpai papasakoja, kaip ėmėsi netradicinio verslo.
J.Krikštaponienė – diplomuota kulinarė-konditerė, dar yra baigusi sodininkystės mokslus žemės ūkio technikume.
Netrumpai ji gyveno ir dirbo Panevėžyje, buvo autokompresorių gamyklos valgyklos vedėja. Paskui, griūvant kolūkiams, Trakiškyje nusipirko visiškai nugyventą buvusią kolūkio valgyklą.
Namą suremontavo, pirmame aukšte atidarė parduotuvę, o antrame įsirengė gyvenamąsias patalpas.
„Idėja auginti sraiges į galvą šovė prieš 11 metų, norėjau išbandyti, ko kiti nedaro“, – sako ji.
Tą mintį pakišo viena TV laida, kur buvo pasakojama apie vynuogines sraiges.
„Tuoj po laidos su Remigijum išvažiavom į seminarą apie sraigių auginimą“, – sako, kad vyras jos idėjai pritaręs.
Ten išgirdo, kad lietuviai šiokios tokios patirties auginant vynuogines sraiges, puikiausiai žiemojančias lauke, turi, o štai apie afrikines, žiemų neištveriančias, žinių mažai, nėra išdirbtų jų auginimo technologijų.
Būtent tos sraigės trakiškiečius ir sužavėjo.
Paklojo didžiulius pinigus
„Už vieną motininę sraigę mokėjom po 2 litus, nupirkom 4 tūkstančius, tada tai buvo didžiuliai pinigai“, – prisimena rizikingą žingsnį.
Parsivežę šliužus iš pradžių sutuoktiniai augino juos pagal pardavėjų rekomendacijas: sraiges iš miego žadino sausio mėnesį, 10 dienų pamaitindavo ir leisdavo poruotis.
Pasak moters, kai gyvūnai laikomi patalpoje, yra begalė triūso, trūko dienų ir naktų. O uždirbti nepavyko.
„Tais metais atsirado daugiau sraigių augintojų, tad susibūrėme į asociaciją. Manėme – kooperuosimės ir produkciją vešime į užsienį. Deja, rinkos neatsirado. Atsirado supirkėjų, kurie daugelį apgavo, sumokėjo tik mažą pinigų dalį“, – moteris pasakoja, kad teko ir iki teismų nueiti.
Taigi ir pirmus, ir antrus metus sraigių biznis nešė nuostolį. Laimė, kad šeima turėjo kitą pragyvenimo šaltinį – parduotuvę.
Sumanė sraigieną gaminti
Iš pradžių sraigės buvo įkurdintos 12 kilometrų nuo Trakiškio, Pavašakiuose, pas vyro motiną.
„Supirkimo nėra, kasdien važinėti šerti – nesąmonė. Nutarėme prie namų užverti tvoras ir fermas darytis čia“, – pasakoja moteris.
Atsisakyti sraigių auginimo ji nė nemanė, šliužai jau buvo užkariavę jos širdį, tad atkaklioji ūkininkė nutarė nepasiduoti.
Parsivežusi sraigyną namo ji ėmė eksperimentuoti ir susikūrė savą gyvių auginimo technologiją: sraigių miegą pratęsė iki kovo mėnesio, kada prižadintas jau galima nešti į lauką.
Kai tas metodas pasiteisino, atkrito gausybė nereikalingų darbų.
Tada į galvą atėjo ir kita išganinga mintis: jei nėra normalaus supirkimo, reikia ne tik auginti, bet patiems ir maisto produktus iš jų gaminti. Taip šalia žiemojimo patalpų atsirado skerdykla ir gamybos cechas.
Didžiąsias augina kaip naminius gyvūnėlius
„Apie sraiges galėčiau kalbėti nuo ryto iki vakaro“, – įspėja.
Moteris vieną po kitos atidarinėja dideles persišviečiančias dėžes, kuriose augina milžiniškas skirtingų spalvų kiaukutais sraiges. Jos ne maistui, o kaip naminiai gyvūnėliai.
„Šitos sudėjusios kiaušinius dabar ilsisi“, – ima į rankas numylėtines.
Ropodamos per ranką sraigės leidžia gleives. Pasak J.Krikštaponienės, tai labai naudinga natūrali medžiaga, naudojama medicinoje ir kosmetikos pramonėje. Ji rodo dėželę lenkiško kremo, kuris pagamintas su sraigių gleivėmis.
Naujausia sraigių augintojos idėja – atidaryti kosmetikos kabinetą, kuriame būtų atliekamos procedūros su gyvomis sraigėmis. Ji tikisi, kad šią jos mintį ims plėtoti kuri nors duktė.
Tokių kosmetikos kabinetų Europoje esą jau yra, moteris rodo vaizdo įrašą, kur sraigės ropoja klientei per veidą ir palieka gleivių šliūžes.
„Į ekskursiją atvažiavusioms moterims pasakiau, kad sraigių gleivės lygina raukšles, gydo randus, naikina strijas. Yra, kurios didžiųjų sraigių jau nusipirko ir tas procedūras darosi namie pačios“, – sako pašnekovė.
Sraigės kiaušinį pamatę net išsižioja
Ūkininkė atidaro dėželę, kurioje tarp kokoso durpių guli didžiųjų sraigių kiaušiniai. Vos mažesni už putpelių ir balti.
Sraigių genitalijos yra galvoje, tad kiaušinius jos deda pro angą šalia ragų. Didžiosios sraigės padeda iki 9 kiaušinių.
Sraigės yra hermofroditai – patinas ir patelė viename kūne.
Iš kiaušinių išsirita vien patinai. Kai subręsta, du patinai poruojasi – susiglaudžia genitalijomis ir ten suleidžia savo meilės strėles.
Po sueities abu patinai tampa patelėmis, deda kiaušinius. Po kiaušinių padėjimo patinai vėl virsta patelėmis.
Maistui auginamos sraigės yra nedidelės, tad ir jų dedami kiaušiniai maži. Kad padėtų kiaušinius, turi įkišti galvas į durpes, ten juos ir sudeda.
„Surinkę kiaušinius, prieš ruošdami ikrą, juos vežame tikrinti į laboratoriją, kad nuo žemių neturėtų jokių užkratų“, – moteris sako, kad užtikrina gaminių saugumą.
Nusižiūrėjusi ir pati eksperimentuoja
„Visus receptus sukūriau pati“, – sako moteris ir priduria, kad ir abi dukterys turi ryškų talentą kulinarijai.
„Ceche gaminu pagal mamos receptūrą, o namie eksperimentuoju. Sraigieną galima dėti visur, kur paprastai dedi mėsą. Su sraigiena verdam ir virtinukus, ir cepelinus“, – šypsosi viena jos duktė.
Yra bandę kepti net ir sraigienos šašlykų. Juos reikia gaminti ne iš žalių, bet iš virtų sraigių.
„Pernai bendruomenių sąskrydis prašė košės su sraigiena“, – prisiminė.
Pasak jos, trakiškiečiai pirkti sraigienos ateina tada, kai laukia svečių ir nori juos nustebinti.
Nė vienas kilogramas sraigienos neeksportuojamas. Ką mama su dukterimis pagamina, viskas realizuojama čia pat, neiškeliant kojos iš namų. Dar būna, kad gurmanai iš kitų miestų sraigienos užsisako internetu per sraigių ūkio feisbuko paskyrą. Tuomet ūkininkė gaminius deda į šaltkrepšį ir siunčia užsakovui per Autobusų stoties siuntų skyrių.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sraigių ūkio kiemas išpuoštas gausybe pačios šeimininkės nulipdytų šliužų.
2. Šeimininkė tvirtina, kad delno dydžio sraigės yra lygiai tiek pat jaukios kaip naminiai gyvūnėliai.
3. Sutuoktiniai J.Krikštaponienė ir R.Skupas jau visą dešimtmetį atidavė sraigėms.
4. Lauke šalia namų esančiai sraigių fermai nereikia nei stogo, nei sienų, svarbu, kad aptvaruose būtų pakankamai žalumos.
5. Mamai ir dukrai yra apie ką pasikalbėti, vyresnioji sraigių auginime dar mato įvairių verslo nišų.
6. Neseniai prie namų atsirado kolona su ropojančiomis sraigėmis.
7. Šių didžiųjų sraigių kiaukutai raini, o kūnai neįprastai baltos spalvos.
8. Taip atrodo ką tik padėti didžiųjų sraigių kiaušiniai, jie beveik putpelės kiaušinio dydžio.
9. O čia mažųjų sraigių kiaušiniai, iš jų bus gaminama ikra ir užtepėlės su visokiais pagardais.
A.Švelnos nuotraukos
"Panevėžio kraštas", 2021 08 14