Kambariai pilni taurių
Kupiškėnai 16-mečiai broliai Astijus ir Arijus Ribokai prie šaškių lentos lengvai įveikia ne tik tėvus Renatą Einorienę ir Saulių Riboką, bet ir daugelį varžovų.
„Vos tik susėdame pasivaržyti, po kelių ėjimų sūnūs jau pareiškia, kad pralaimėjau“, – šypsojosi S.Ribokas.
Gal tėvas ir norėtų bent retsykiais nukirsti sūnų šaškes, bet žino: tie laikai, kai sugebėjo jiems pasipriešinti kaip žaidėjas, praėjo. Motina su džiaugsmu pritarė, kad sūnus šaškėmis įveikti – jokių šansų.
Tėvai laimingi, nes dvyniams sūnums puikiai sekasi. Brolių sąskaitoje – daugybė pergalių. Jie rankose vos išlaiko savo medalių šūsnis, o kambariuose puikuojasi iškovotos taurės. Arijus jų turi net 44, o Astijus – dargi viena daugiau.
Paklausti, kuris iš jų yra lyderis, kai žaidžia šaškėmis, ir kuris – kasdieniame gyvenime, broliai susižvalgo ir gūžteli pečiais. Tėvai patvirtina, kad jiedu lygiaverčiai.
Jie yra šalies jaunučių ir jaunimo vicečempionai, per plauką neužlipę ant aukščiausiojo laiptelio.
Arijus ir Astijus buvo pakviesti dalyvauti Europos čempionate Sakartvele. Kelionei buvo jau pasiruošta, lagaminai sukrauti, bet planus sujaukė koronaviruso pandemija.
Matė, kad sūnūs – su gyslele
R.Einorienė prisiminė, kad sūnums buvo gal po 5 metus, kai nupirko šaškes. Mat po darželio berniukus reikėjo kuo nors užimti, ir tuomet prisiminė, kaip vaikystėje smagiai vakarus praleisdavo žaisdama su tėvu šachmatais.
Šaškės sūnums pagal amžių tarsi labiau tiko, o emocijos, azartas, troškimas nugalėti – visai toks pat.
„Pasiūlydavau ir draugų vaikams sužaisti po šaškių partiją, bet jiems neprilipo. O mūsų berniukai, mačiau, turi tam gyslelę“, – kalbėjo moteris.
Besimokydami pirmoje klasėje jie triumfavo mokyklos šaškių turnyre. Ir nors daugelis tik ranka numojo, esą „netyčia čia kažkaip pasisekė“, tėvai nujautė, kad tai tiktai pradžia.
Ir iš tiesų – po metų Astijus vėl grįžo su nugalėtojo taure, o Arijus su medaliu.
Ūgtelėję Astijus ir Arijus perprato ir šachmatų figūras, derinius.
„Būdavo, eidamas į mokyklą Arijus sustatydavo ant lentos šachmatų figūras. Aš juokaudavau, kad pagalvosiu apie ėjimą savo figūromis, kol jis namo grįš“, – prisiminė pašnekovė.
Atrodė, sprogs smegenys
Vis dėlto sūnūs apsistojo prie šaškių. Kodėl? Astijus ir Arijus paatviravo, kad jomis žaisti lengviau nei šachmatais, o ir įdomiau.
Vaikinai aiškino, kad geras šaškininkas numato apie 15 savo ir priešininko ėjimų.
Turnyre žaidžiant kiekvienam šaškininkui skiriama po 30 minučių, tad priskaičiavus ėjimo šaškėmis laiką iš viso partija užtrunka iki pusantros valandos. O juk per dieną žaidžiama su keliais varžovais!
Sūnūs yra prisipažinę, kad nuo įtempto galvojimo, atrodė, sprogs smegenys.
Atsipalaiduoti nė sekundei negali, nes tai, kaip ir pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis arba varžovo nuvertinimas, tuoj pat gali pakišti koją. O tuomet liksi nubaustas – nė nepajusi, kaip priešininkas nukirs tavo šaškes.
S.Ribokas patvirtino, kad jam per turnyrus įdomu stebėti, kokie susikaupę prie lentų sėdi šaškininkai. Visas dėmesys – į lentą, kad ir kas nutiktų.
Bet paaugliai prisipažino, kad kartais pašaliniai garsai blaško, trukdo, ypač jei nesiseka.
Spyrėsi, kad su tuo pačiu varžovu nebežais
„Anksčiau abu labai išgyvendavo dėl pralaimėjimo, iškart tai suprasdavome iš veido. O dabar jausmus išmoko slėpti. Pagal išraišką nelabai ir besuprasi, kaip sekėsi“, – kalbėjo šaškininkų tėvai.
R.Einorienė atviravo, kad jie patys jaudinasi, ko gero, ne mažiau nei sūnūs.
„Būna, Saulius neužmiega naktį. Klausiu, apie ką galvoja. Sako, kad apie šaškes. Klausiu, argi verta šitaip nerimauti? Tuomet jis jau man ima priekaištauti, kad man per mažai rūpi“, – smagiai juokėsi kupiškietė.
Ar Astijus ir Arijus, pamatę priešininką, gali nuspėti jo sugebėjimus?
Šeima šypsojosi, kad tokių – nepažįstamų – varžovų jau nebepasitaiko.
Bet kartą nutiko juokingas įvykis, kai viena šaškininkė emocingai aiškino teisėjams, kad su tuo pačiu varžovu, ir dar pajėgesniu už ją, antrąkart tikrai nežais.
Mat žaidėja nesumojo, kad prie šaškių lentos jos laukia ne tas pats varžovas, o lyg iš akies trauktas jo dvynys brolis.
Galimų variantų – milijardai
Ar priešininkams nekyla įtarimų, kad dvyniai gali pagudrauti ir susikeisti vietomis?
To paklausta, R.Einorienė atsakė, kad susikeisti būtų neprotinga. Juk broliai vienodai gerai žaidžia.
„Sūnūs kartais rengiasi tokiais pat drabužiais, bet avi skirtingus batus. Priešininkai galėtų juos pagal tai įsidėmėti. Vienas yra dešiniarankis, kitas – kairiarankis, o įdomesnes partijas užsirašinėja. Be to, Astijus nešioja ilgesnius plaukus“, – skirtumus vardijo pašnekovė.
S.Ribokas paaiškino, kodėl šaškių ėjimus verta užsirašyti. Juk grįžus po turnyrų įdomu žaidimą išnagrinėti, paieškoti savo ir priešininko klaidų, pamąstyti, kaip reikėjo elgtis.
Ką ten išmąstysi? Ir ką prie šaškių lentos veikti pusantros valandos? Korespondentei, pavyzdžiui, per akis pakaktų ir penkių minučių!
Taip smagiai pajuokavus, S.Ribokas rimtai aiškino, kad žaidžiant šaškėmis galimų ėjimų variantų yra milijardai.
Anksčiau buvę konkurentais, dvyniai dabar vienas kitą labai palaiko. Ir nors labiau džiugina sava pergalė, jiedu labai serga ir vienas dėl kito.
„Po metų išeitų meistriukas“
S.Ribokas tęsė, kad užsiimant bet kuria sporto šaka labai svarbu turėti gerą trenerį.
Kurį laiką Arijui ir Astijui patarinėjo kupiškėnas Viktoras Naglys.
O dabar dvyniai nuotoliniu būdu žinių semiasi iš buvusio pasaulio čempiono baltarusio Andrejaus Valiuko.
„Jis yra tarptautinis didmeistris, tokių pasaulyje gal 15“, – aiškino S.Ribokas.
Dar yra ir knygų apie žaidimą šaškėmis. Teorija labai praverčia siekiant pergalių, bet tik nuo paties žaidėjo pastangų priklauso, kiek teorijos jis įsidės į galvą.
S.Ribokas papriekaištavo, kad sūnums žaisti turnyruose ir laimėti labai patinka, o štai mokytis pritingi. Vyro įsitikinimu, triumfuoja būtent tas, kuris daugiau teorijos perpratęs.
Kiekgi, tėvų manymu, paaugliai turėtų skirti laiko šaškėms?
„Per dieną turėtų po 12 užduočių išspręsti, užtruktų po valandą ar dvi. Tuomet po metų ir išeitų koks meistriukas“, – svajojo motina.
Tylomis prisukinėjo varžtelius
Pašnekovai pripažino, kad Arijus ir Astijus, kaip ir visi paaugliai, daug laiko praleistų prie kompiuterio, jeigu namuose būtų jų valia. Bet tėvai nusprendė, kad sūnums per mažai aktyvios fizinės veiklos ir kad jiems praverstų lengvosios atletikos treniruotės.
Ar sūnūs nemaištavo dėl tokio tėvų sprendimo?
„Dėl sporto nemaištavo. Bet mokytis muzikos, žinome, tikrai nepriverstume“, – pripažino R.Einorienė.
„Ne“, – trumpai ir aiškiai nukirto Arijus.
Tėvai tvirtino, kad Astijus ir Arijus yra sukalbami vaikai. Pavyzdžiui, jiems uždrausta valgyti traškučius, nes purtosi daržovių. Uždrausta – tai ir neperka.
Ar gali būti, kad paaugliai taip drausmingai laikosi tėvų nurodymų? Juk paauglystė – sudėtingas metas, kai per sunku susivokti savo jausmuose, suvaldyti prasiveržiančias emocijas.
S.Ribokas sakė, kad kaip tik žaidimas šaškėmis išmokė berniukus valdytis. Bet, aišku, kiekvienam pasitaiko iš lovos išlipti ne ta koja.
„Kartą grįžtu, o spintelės durys vos laikosi, abu tylėdami skubiai varžtus prisukinėja“, – išdaigą įtarė šaškininkų tėvas.
Išvengė sudėtingos operacijos
R.Einorienė kalbėjo, kad bėdų dėl sūnų elgesio neturi, bet jiems ateinant į šį pasaulį būta netgi labai sunkių akimirkų.
Ji jaudindamasi papasakojo, kad dvyniai gimė šeštą nėštumo mėnesį, todėl labai silpni. Beveik tris mėnesius su mažyliais ji praleido ligoninėse.
„Medikai įspėjo, kad vaikai gali nuolat sirgti“, – prisiminė ir S.Ribokas.
Kai Arijų reikėjo iš vienos ligoninės nugabenti į kitą gydymo įstaigą, R.Einorienė išgirdo perspėjimą, kad mažylis gali mirti pakeliui.
Bet berniukai veikiausiai gimę po laiminga žvaigžde, šiuos sunkumus atlaikė, sustiprėjo.
O R.Einorienė prisiminė laimingą sutapimą, kai Arijus laimingai išvengė širdies operacijos. Medikai buvo paskyrę laiką, bet operacija buvo atidėta, nes atsirado neatidėliotinas atvejis.
O kitą dieną paaiškėjo, kad Arijaus operuoti nereikia.
Lovelėse sukeitė vaikus
Iš šio šeimai tikrai nelengvo meto R.Einorienė papasakojo dar vieną komišką nutikimą.
„Vyras turėjo atvykti į ligoninę ir mane bei vaikus parsivežti namo. Aš pagalvojau: kažin ar jis vaikus atskirs?“ – pradėjo pasakojimą ir pati kvatojosi stebėdamasi tokiu sumanymu.
Sumaniusi taip vyrą paegzaminuoti, ji lovelėse sukeitė sūnus ir trumpam išėjo iš palatos.
O kaip tik tuo laiku medikė atėjo paimti jos sūnelio, kad patikrintų, kaip dirba širdis. Vienas jau buvo patikrintas.
Kaip buvo parašyta prie lovelės, tą vaiką ir paėmė.
Taigi išėjo taip, kad patikrinimui paėmė vėl tą patį mažylį.
Grįžusi motina pamatė lovelę tuščią ir suprato, kad dabar turės aiškintis medikams apie savo eksperimentus tikrinant vyro pastabumą.
Neliko nieko kito, kaip prisipažinti.
Prierašai po nuotraukomis:
1. R.Einorienė ir S.Ribokas džiaugėsi, kad su sūnumis dvyniais kartu praleidžia daug laiko: važiuoja į turnyrus, smagiai pramogauja.
2. Kai šeima išsiveda pasivaikščioti amerikiečių Stafordšyro terjerą Mafį, daugiausia dėmesio tenka jam.
3. Su Mafiu geriausiai tvarkosi šeimos galva.
4–5. Astijus ir Arijus savo medalių šūsnis jau dabar vos benulaiko, o juk pergalių tiktai daugės. A.Švelnos nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2021 07 31
