Duetas pakerėjo širdis
Panevėžietės skardžiabalsės 59 metų Gražina Krikščiūnienė ir 39 metų jos duktė Reda Venediktova prieš pat užklumpant pandemijai muzikiniame Lietuvos televizijos projekte „Du balsai – viena širdis“ laimėjo antrąją vietą.
G.Krikščiūnienė yra profesionali muzikė, ji Panevėžio muzikinio teatro choro artistė ir Miežiškių kultūros centro vadovė. Dar ji vadovauja dviem kapeloms, vaikus moko groti smuiku, pati yra kelių vokalinių ansamblių narė.
R.Venediktovai muzika – tik pomėgis, ji Kauno technologijų universitete baigė vadybos studijas ir dirba vienoje draudimo bendrovėje administratore.
Savo įspūdingu pasirodymu eteryje moterys pavergė gausybę žiūrovų širdžių, balsavusiųjų už jas skaičius mažai skyrėsi nuo konkurso laimėtojų.
Dėl tokios sėkmės projekte, kai buvo proga pasirodyti visai šaliai, žinovai panevėžietėms prognozavo karjeros šuolį ir neabejotiną populiarumą.
„Tikėjomės daugiau koncertų, veiklos, būti pakviestos ten, kur dar nesame dainavusios“, – apie anuometinius lūkesčius mena laimėtojos.
Tačiau akimirksniu išgarsėjusios dainininkės šlovės valanda nespėjo pasimėgauti.
„Užklupo pandemija, pasaulis užsidarė, pasirodymų neliko“, – sako jos.
Karantino metu aplankė didžiausias džiaugsmas
Televizijos konkurso metu, kai motina ir duktė lipo ant scenos, už jas sirgo visas Panevėžys. Grįžusias praeiviai gatvėse pažino, šypsojosi ir sveikinosi kaip su savomis. Gerbėjai skambino, rašė laiškus, pradėjo plaukti įvairiausi pasiūlymai. Bet tai buvo beveik prieš trejus metus.
Kaipgi konkurso dalyvės gyvena dabar? Ar tikrai televizinė šlovė jų muzikinėje veikloje nieko nepakeitė?
Pokalbiui G.Krikščiūnienė pakviečia į savo šeimos namus Panevėžio pašonėje. Jie yra naujai dygstančioje prašmatnioje gyvenvietėje, kur daug žalumos, čia pat ežerėlis.
„Laimėjom ir laimėjom, mūsų gyvenimas nuo to nepasikeitė, užsakymų dainuoti grafikas nei pailgėjo, nei sutrumpėjo“, – patikina R.Venediktova.
Moteris juokiasi, kad veiklas pristabdžiusi pandemija gal ir pristabdė jų muzikinį populiarėjimą, tačiau tas laikas atnešė niekam neprilygstantį džiaugsmą, ji su vyru Danieliumi susilaukė dukters. Mažajai Mėtai dabar jau metai, ji irgi dalyvauja pokalbyje.
Išsiųsti į televiziją sugalvojo gulėdamas
Moterys linksmai pasakoja, kaip pakliuvo į televiziją.
Iki tol turėjo sočiai veiklos ir apie eterį nė negalvojo. Balsingosios mama ir dukra savaitgaliais, po pagrindinių darbų, dar lėkdavo pildyti muzikinių užsakymų. Jos yra subūrusios grupę „Largo“ ir dainuoja pobūviuose.
„Tėtis, gulėdamas ant sofos, pamatė, kad LRT skelbia muzikinį konkursą ir užpildė anketą“, – sako duktė.
„Žinoma, sprendimas buvo mūsų, bet kada galėjom pasakyti „ne“, bet nepasakėm“, – papildo mama.
„Mama tris savaites kalbėjo su savim: „Gal važiuoti? Gausim naujos patirties. O gal nevažiuoti? Kas bus, jei pasidarysim gėdos?“ – prisimena duktė.
Talentų užteko viskam
Laiku šoktelim gerokai atgal, kad išsiaiškintume, kokios šeimos galvos Rimanto Krikščiūno, savo moteris išsiuntusio į televiziją, sąsajos su muzika ir kaip G.Krikščiūnienė pasuko muzikės keliu.
Ji kupiškėnė, užaugo Skapiškyje.
„Tėveliai buvo ne tik muzikalūs, bet ir labai visuomeniški. Grojo, dainavo, dar vaidino vietiniame teatre, vykdavo į visas dainų šventes. Tokioje šeimoje augdama, būtų keista, jei nebūčiau lankiusi muzikos mokyklos“, – pasakoja pašnekovė.
Baigusi Kupiškio muzikos mokyklą ji atkako į Panevėžį, įstojo į tuometę Jono Švedo pedagoginę muzikos mokyklą, smuiko klasę.
Dabar moteris net šiek tiek apgailestauja, kad nesusitelkė vien ties šiuo instrumentu, dar rūpėjo gitara ir klavišiniai instrumentai, be galo norėjosi dainuoti, tad blaškėsi po visur, o talentų joje viskam užteko.
Smuikelį nešiodamas ir dukras „prinešiojo“
Gražaus balso smuikininkę tuokart pastebėjo „Lietkabelio“ gamyklos estradinio ansamblio vadovas Antanas Pauliukas ir pakvietė į savo kolektyvą. Mergaitė tada ėjo tik septynioliktus metus.
„Ansamblyje bosine gitara grojo Rimantas...“, – moteris prisimena, kur suliepsnojo didžioji meilė.
„Tėtė mamą po repeticijų vis lydėdavo, nešiojo smuikelį, kol „prinešiojo“ tris dukras“, – kvatoja vidurinioji atžala.
G.Krikščiūnienė Jono Švedo pedagoginę mokyklą baigė jau sūpuodama pirmagimę, beveik po metų pasaulį išvydo ir antrasis jaunos poros meilės vaisius, o jaunėlės jiedu susilaukė po 13 metų pertraukos.
„Kai auginau vaikus, smuikas ilgam buvo padėtas, jį išsitraukiau tik po 20 metų, kai nuėjau į Miežiškius dirbti meno vadove“, – prisipažįsta G.Krikščiūnienė.
Jos vyras muzikavo tik jaunystėje, seniai tam nebeturi laiko, sukasi versle.
Mums kalbantis į namus energingai įlekia ir šeimininkas, vos spėja pasilabinti ir jį pasigrobia skambintojai, vyras išeina į kitą kambarį telefonu tvarkyti darbo reikalų.
„Aš nuo tėtės gitaros kartais dulkes nušluostau“, – apgailestauja duktė.
O štai G.Krikščiūnienė nuo mėgstamos veiklos niekada nebuvo nutolusi.
„Vaikams ūgtelėjus ėmiau dainuoti „Volungės“ chore, ten buvo mano didžioji vokalo mokykla, susiformavo patirtis“ , – sako moteris.
Visą dešimtmetį ji dainavo ir panevėžiečiams gerai žinomame ansamblyje „Kamerata“.
Pasirodė visos trys seserys
R.Venediktova primena, kad muzikiniame televizijos šou pasirodė ir dvi jos seserys – vyresnėlė Laura Miknevičienė ir jaunylė Kristina Krikščiūnaitė.
Vienai konkurso užduočiai buvo galima pasitelkti namiškius, ta proga ir buvo išnaudota.
Kaip tik tą dieną, kai vyko filmavimas, G.Krikščiūnienė privalėjo vykti į konkursą Prahoje, tad vietoj savęs į studiją nusiuntė dvi dainingas dukteris.
Temperamentingųjų sesių trio irgi sulaukė gausybės įvertinimų.
„Muzikoje nesam profesionalės, tik mėgėjos“, – patikslina pašnekovė.
R.Venediktova sako, kad paauglystėje tik trumpam jai buvo šmėstelėjusi mintis studijuoti chorvedybą. Seserys apie muzikos studijas minčių išvis neturėjo.
„Būtų gerai, kad su kiekvieno vaiko giminu tėvai gautų instrukciją, kam jis gabus“, – juokiasi jauna moteris.
Štai ji labai norėjo dainuoti, o į muzikos mokyklą tėvai leido vyresnėlę.
„Sesė dabar dainuoja tik duše arba kai dulkių siurblį įsijungia“, – apgailestauja, kad toji labai gero balso neišnaudoja rimtesniems tikslams.
Prisidainuoja iki soties per koncertus
„Dukterys per tėčio jubiliejų susibėgo ir jam įteikė muzikinę dovaną – dainą“, – G.Krikščiūnienė džiaugiasi reta akimirka, kai namie suskamba visų dainingų atžalų balsai.
O taip nutinka retai, nes jų šeima ne iš tų, kurie be progų dainas traukia.
„Jei mes su mama įsismaginę kada uždainuojam, sesės tuojau ramina, liepia liautis. Tėtis irgi gerą balsą turi, bet namie gerklės nelaido. Žentams dainavimai išvis emocijų nekelia“, – linksmai aiškina R.Venediktova.
Jos mama priduria, kad sesės dažniausiai dainuoja ilgoje kelionėje.
„Tik mūsų skoniai ne visada sutampa, joms daugiau patinka populiariosios angliškos dainos, o aš norėčiau rimtesnių“, – sako moteris.
Abi tvirtina, kad dainų namie nepasigenda, nes iki soties prisidainuoja per užsakomuosius koncertus. O jų sąrašas ilgiausias.
„Nusprendėm, kad visų pinigų neuždirbsim, tad nesiplėšom, visų užsakymų nepriimame. Būna, kad grįžtam po koncertų be jėgų, balsai nusėdę, jeigu kitą dieną vėl save verstume dainuoti, jau pranoktų mūsų jėgas, nebeteiktų malonumo“, – sako jos.
Viskas taip pat, bet visgi kažkaip kitaip
Pašnekovės neneigia, kad dalyvavimas televizijos šou joms populiarumo pridėjo, nes užsakymai išrikiuoti gerokai į priekį.
„Pirmą pusmetį buvo labai keista: nuvažiuoji kur nors, o žmonės atpažįsta, šnabždasi. Regis, dirbi tuos pačius darbus, bet kažkas jau kitaip“, – šypsosi duktė.
Ji prisimena, kad tuoj po konkurso ją su mama labai ėmė kviestis į Žemaitiją, televizijos žvaigždės vyko visur, kur prašė.
„Mums karūnų su šakėm taisyti nereikėjo“, – taip paaiškina, kad žvaigždžių liga nesusirgo.
Šlovės svorį jiedvi pajuto dar konkurso metu, po to, kai atliko Kastyčio Kerbedžio dainą „Nakty“. Tąkart tapo laidos favoritėmis, ryte pasipylė žurnalistų skambučiai, ėmė interviu, sveikino pažįstami ir nepažįstami.
„Niekad tokio dėmesio neturėjom“,– stebėjosi per vieną vakarą atsidūrusios ant bangos.
Surizikuotų ir dar kartą
Gal vėl šeimos moterų akys krypsta į televiziją? Kaip ten bebūtų, viešas eteris didina populiarumą, o juk to atlikėjui visad reikia.
„Mano vadovaujama kapela „Rudenėlis“ gavo kvietimą į laidą „Duokim garo“. Galėtume ten ir su dukromis sudainuoti, bet dar svarstau, ar dalyvauti“, – G.Krikščiūnienė prisipažįsta, jog kartą paragavusi eterio jo jau nesibaido.
Juolab kad šią liepą vykęs po karantino atkeltas „Kapelmaušis 2020“ jos kolektyvui buvo labai sėkmingas. Kapelų varžytuvėse „Rudenėlis“ tapo nugalėtoju.
„Bet koks konkursas teikia adrenalino“, – dar kartą išeiti į eterį sutiktų ir R.Venediktova.
Ji prisipažįsta, kad visad bijojo kamerų ir nemėgo savęs klausyti iš šono. Bet kai buvo pripažintos vienomis iš geriausių, kai nulipo nuo scenos žinodamos, kad padarė viską, ką galėjo, užplūdo labai geras jausmas.
Autografas
„Aš už naujas patirtis. Bet koks konkursas teikia adrenalino, o jis dažnai tampa varomąja jėga.“ (R.Venediktova)
Prierašai po nuotraukomis:
1. Rimantą ir Gražiną prieš keturis dešimtmečius suvedė meilė muzikai.
2. Balsingosios R.Venediktova ir G.Krikščiūnienė tikisi, kad netrukus ir jauniausioji giminės atžala Mėta uždainuos.
3. Mama Gražina (antra iš kairės) ir dukterys (iš kairės) Reda, Kristina, Laura pasirodymui scenoje pasiruošusios.
4. R.Venediktova (iš kairės antra) ir G.Krikščiūnienė (iš dešinės antra) trykšta emocijomis sužinojusios, jog konkurse laimėjo antrąją vietą.
5. Muzikiniame šou dainavusį panevėžiečių seserų trio žiūrovai įvertino labai gerai.
6. Kadaise gitara grojęs R.Krikščiūnas ir jo dainingosios dukterys (iš kairės) Reda, Kristina ir Laura kartu niekad nemuzikuoja.
7. Reda Venediktova.
A.Švelnos ir asmeninio albumo nuotraukos
"Panevėžio kraštas", 2021 08 21
