Išmoko ir vokiškos tvarkos
Kniaudiškių mikrorajone gyvenantis 59 metų Antanas Kairys ilgą laiką gyveno Vokietijoje, į Lietuvą grįžo tik prieš dvejus metus. Iš ten parsigabeno ir savo svajonę – rylą.
Dabar vyras įsikūręs kukliame vieno kambario bute, sūnus gyvena Norvegijoje, duktė – Vokietijoje, o žmona – savame name miesto centre.
„Mes neišsiskyrę, bet būname atskirai“, – patikslina jis.
Pokalbiui šeimininkas kviečia į erdvią virtuvę, nes viengungiškame būste svetainės nėra.
Pagyrus idealią tvarką jis šypteli, kad Vokietijoje daug ko išmoko, vokiškos tvarkos irgi.
Panevėžietis 18 metų gyveno Hamburge, dirbo specifinės srities vairuotoju – vežiojo sportinius žirgus.
Automobilio priekaboje tilpdavo du augesni ristūnai, o kai veždavo mažesnius, sutalpindavo ir po keturis.
„Tada automobilis priekabą vos patempia, greitkelyje man kitos mašinos signalizuoja, kad per lėtai riedu, o aš didesniu nei 80 kilometrų per valandą greičiu negaliu važiuoti“, – pasakoja, kaip su gyvu kroviniu buvo sudėtingiau keliauti.
Hamburgo turgaus melodija užbūrė
Vyras sako, kad vis stiprėjantis noras sukant rylos rankeną linksminti žmones atėjo iš tolimos vaikystės, iš mamos kalbų.
Ji labai vaizdingai mokėjo nupasakoti, kaip anksčiau turguose per šventes, atlaidus ir kermošius miesteliuose pasirodydavo keliaujantys muzikantai ir grodavo ryla, anuomet vadinta katarinka. Tai bent pasipinigavę!
Nuo tų pasakojimų akimirksniu dulkes nupūtė vieną šeštadienį Hamburgo turguje pamatytas vaizdas: rylininkas vis suko ir suko rankeną, aplink jį susirinkusi minia, žmonės meta monetas. Ir beveik be pertrūkio liejasi sena savotiško skambesio muzika.
„Tos melodijos mane užbūrė. Ir nuotaika, ir vaizdas, kokiais veidais žmonės stovi ir klauso“, – prisimena jis.
Rylos panevėžietis dairėsi visą dešimtmetį, išmaišė Hamburgo antikvariatus, bet limpančios prie širdies ir dar veikiančios taip ir neaptiko.
Galiausiai vienas pažįstamas prirodė privatų asmenį, ketinantį parduoti rylą.
Už pirkinį A.Kairys paklojo beveik 2 tūkstančius eurų. O juk už tiek neblogą automobilį galima nupirkti.
Tiek pinigų išleisti buvo verta – ryla rankų darbo, gaminta privačiose dirbtuvėse, gerai prižiūrėta. Kartu su instrumentu pirkėjas gavo ir 15 ritinėlių perforuotos juostos su muzika. Pardavėjas dar pridėjo rylininko skrybėlę bei švarką.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
liepos 31 d. numeryje.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Vokišką, per karą kulkų suvarpytą šalmą A.Kairys gavo dovanų.
2. Šį rūpintojėlį A.Kairys nuolat laiko prie savęs.
3. A.Kairio kolekcijoje jau yra senoviškas vokiškas motociklas ir du motoroleriai.
4. Groti gatvėje reikia drąsos. A.Kairys tam kaupiasi, jau retkarčiais su ryla pasirodo šalia miesto kavinių.
5. Su savo kolekcine technika A.Kairys nevažinėja, nebent tausojamą transportą parodo senovinės technikos paraduose ar miestų šventėse.
A.Švelnos nuotraukos
