Šaltis paspendė spąstus
Lietuvą neseniai šokiravo pranešimai, kad dėl staiga užgriuvusio didelio sniego kiekio Plungės, Kretingos ir dar keliuose Žemaitijos rajonuose buvo uždarytos mokyk-los, o mokiniams pamokos kelias dienas vyko nuotoliniu būdu.
Tačiau pabandykite įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi, jei gausiai prisnigus ir spaudžiant keliolikos bei daugiau laipsnių šalčiui, jūsų bute dingtų šildymas, elektra, dujos ir vanduo?
Būtent tokį galvos skausmą šiuo metu išgyvena ne tik daugybė Ukrainos didmiesčių ir kaimelių, bet ir šalies sostinė. Iš tikrųjų čia situacija po sausio 9-osios antskrydžių yra pati sudėtingiausia, mat mažuose miesteliuose gyventojams kelioms dienoms prisiglausti pas privačius namus turinčius giminaičius ar bičiulius aplinkiniuose kaimuose yra lengviau.
Visų sunkiausia tiems kyjiviečiams, kurie gyvena viršutiniuose daugiaaukščių butuose. Mat vandenį į juos pakelia specialūs elektriniai varikliai, o dingus elektrai, vandens nebėra net tualetuose. Be to, neveikiant liftams, į trisdešimtą aukštą daug vandens neatsineši, tad pensininkai, ligoti asmenys ar šeimos su mažais vaikais pateko į labai pavojingus spąstus.
Kyjivo valdžia neriasi iš kailio, siekdama pagelbėti. Tačiau meras Vitalijus Klyčko nusprendė neslėpti sunkumų ir paragino vykti pas gimines visus, kas tik turi tokią galimybę. Tačiau ne visi išvyko, mat vieni bijojo netekti darbo dėl pravaikštų, dalis prisibijojo įstrigti pusnyse, o dar kiti vylėsi greito remontininkų darbo. Pastariesiems meras nurodė išmokėti specialias premijas, kad paskatintų dirbti po keliolika valandų, ir pagalbon pakvietė visus, kas sugeba.
Per dešimt dienų pavyko šilumą įjungti daugumoje Kyjivo namų, tačiau sausio 19-ąją dar 30 daugiaaukščių buvo „mirties būsenos“: temperatūra nukrito žemiau nulio, dėl trūkusių vamzdžių varvekliai susiformavo net laiptinėse.
Išgyventi per speigus padeda savanoriai
Merijos sutelkti savanoriškų organizacijų aktyvistai beldžiasi į minėtų namų butus, registruoja pasilikusius gyventi žmones ir neša jiems karštą maistą bei miegmaišius. Kol kas nepranešama apie mirtinai sušalusius asmenis, tačiau daugėja informacijos apie randamus negyvus naminius gyvūnus. Šiuos raginama priglausti, maitinti.
Prie nešildomų namų išdygo palapinės, kuriose galima pasišildyti, gauti šiltos arbatos, įkrauti telefonus iš prijungtų dyzelinių generatorių.
Tokia šalta žiema Ukrainoje buvo tik pirmuosius karo mėnesius 2022 metais.
Pamenu, vykdamas į Ukrainą tada regėjau, kaip prie perėjimo punkto pasienyje į Lenkiją driekėsi kilometrinė pabėgėlių eilė, o žmonės šildėsi prie uždegtų laužų.
Kyjivas tada skendėjo absoliučioje tamsoje, bet ne todėl, kad nebuvo šildymo ir elektros. Elektra buvo išjungiama dėl tokio kariškių nurodymo. Mat šie baiminosi, kad okupantai naktį siųs raketas ten, kur pamatys šviesą.
Realų šilumos, elektros ir vandens stygių pirmą kartą man teko pajusti nuvykus į Charkivą, kurį okupantai tada buvo pusiau apsupę. Labiausiai kentėjo Šiaurės Saltivkos mikrorajonas, arčiausiai Rusijos esantis miesto pakraštys, mat pro čia siekę prasiveržti priešai jį bombardavo dieną naktį.
Dalis Šiaurės Saltivkos gyventojų apsigyveno metro požemiuose, dauguma pėsčiomis patraukė link geležinkelio stoties, o pavieniai asmenys visgi pasiliko savo butuose.
Kartu su vienos religinės organizacijos savanoriais vežiau tada maistą tiek metro pasislėpusiems, tiek kelių daugiaaukščių rūsiuose įsikūrusiems asmenims. Šių pasakojimai buvo sukrečiantys – valgį gamindavo ant laužo, bet tik aprimus bombardavimui, tačiau tekdavo kieme laidoti ir nuo skeveldrų žuvusius kaimynus.
Kariai apkasuose tapo šalčio įkaitais
Vėliau susipažinau ir su legendiniu tapusiu kiemsargiu Anatolijumi, kuris dvylikaaukščiame name Šiaurės Saltivkoje ne tik kad liko gyventi vienui vienas, bet ir saugojo kaimynų namus nuo vagių bei dalinosi varganu maistu su gretimame name likusiomis dviem ligotomis pensininkėmis.
Rytais norėdamas nusiprausti Anatolijus privalėjo vandens kibire visų pirma pramušti susidariusį ledą, mat jo bute visi langai per sprogimus išdužo.
Po pusmečio priešas nuo Charkivo buvo nuvytas, ir kitą žiemą Šiaurės Saltivkoje išdygo palapinės, vienoje kurių Anatolijus naktimis šildėsi. Vyriškis apsidžiaugė gavęs lietuvių suaukotų pinigų, tačiau apgailestavo, kad visus metus neįstačius langų, bute įsiveisė pelėsis. Tačiau komunalinės tarnybos pirmiausia langus dėjo kituose mikrorajonuoe, o dėl Saltivkos namų buvo laukiama ekspertų išvadų – kuriuos namus nurodys griauti, o kuriuos remontuoti.
Per šias Kalėdas savo feisbuko paskyroje paskelbęs aukų rinkimą ukrainiečiams, surinktas lėšas nusiunčiau gyvūnų prieglaudoms bei maskuojamuosius tinklus fronto kariams gaminančioms organizacijoms. Pastarųjų vadovai neseniai atrašė, kad lėšas skyrė ne tinklams, bet kūno šildymo priemonėms. Mat užėjus dideliems šalčiams, apkasų įtvirtinimuose esantys kariai labiausiai prašo specialių šildančių pleistrų bei šildančių tepalų, kurie gelbėja nuo galūnių nušalimo. Šiuos pleistrus bei vakuuminiuose paketuose sudėtą maistą priekinėje linijoje esantiems kariams nugabenti įmanoma vien dronais.
Nuolat bombarduoja energetinius objektus
Sniego gausa bei šalčiai susirėmimų fronte kiekį sumažino nežymiai. Priešas ir toliau po truputį stumiasi gilyn, vėl užėmė keletą kaimų Donecko, Zaporižės, Sumų regionuose.
Ukrainos delegacija JAV vėl susitiko su šios šalies atstovais aptarti taikos proceso bei informuoti apie Rusijos padarytą žalą energetikai. Ukrainos karinė žvalgyba pranešė turinti duomenų, kad Maskva artimiausiu metu ketina surengti naują galingą energetinių objektų bombardavimą, tad šildymo problemos gali dar labiau padidėti.
Siekdamos padėti Kyjivui išgyventi šią sunkią žiemą, įvairios šalys skyrė papildomą paramą bei skubiai išsiuntė dyzelinių generatorių siuntas.
Generatoriai nėra pajėgūs apšildyti visų namų, tačiau padės užtikrinti energiją ligoninėms, vaikų bei senelių namams ir kitoms svarbioms įstaigoms.
Siekdama taupyti energiją, Kyjivo merija nurodė sumažinti ir taip menką apšvietimą gatvėse bei išjungti reklamas.
Šalies prezidentas Volodimyras Zelenskis paragino užsienio partnerius kuo greičiau atsiųsti papildomų priešraketinių sistemų, kad būtų galima labiau apsaugoti energetinius objektus.
Tačiau Maskva neseniai per apšaudymą pademonstravo, kad turi sukūrusi raketą „Orešnik“, kuri skrenda tokiu dideliu greičiu, jog įveikia visas priešraketines sistemas.
Tai, manoma, buvo savotiškas perspėjimas Kyjivui, kad jei nesutiks derėtis Maskvos primestomis sąlygomis, Ukrainai teks šalti ne tik šią, bet ir kitą žiemą.
Trampas nenustoja grasinti
Kokiame etape yra derybos dėl taikos ir kada bus susitarta dėl ugnies nutraukimo, šiuo metu niekas nežino.
Po to, kai JAV kariai, įsiveržę į Venesuelą, suėmė prezidentą, o Donaldas Trampas ėmė grasinti užgrobti Grenlandiją, kilo trintis tarp JAV ir ES šalių.
Daliai ES šalių užstojus Grenlandiją ir pažadėjus ten siųsti savo karius, D.Trampas ėmė grasinti ES naujais muitais.
Ar šie nesutarimai nesukels sunkumų derantis dėl taikos Ukrainoje, parodys netolima ateitis.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kad būtų šilčiau, kyjiviečiai net butuose stato palapines. E.Butrimo nuotr.
2. Rusijos įvykdyto Ukrainos sostinės Kyjivo bombardavimo padariniai siaubingi. EPA-ELTA nuotr.
3. Šis kačiukas sniege sušalo negyvai. Gyventojai raginami gyvūnams padėti ir įsileisti į namus.
4. Žmonės Charkivo metro slepiasi ne tik nuo bombų, gausių dronų atakų, bet ir nuo šalčio.
5. Karo pradžioje rusų bombarduojamame Charkive žmonės rūsiuose miegojo apsivilkę kailinius.
6. Daugelyje namų Kyjive temperatūra nukrito žemiau nulio, koridoriuose kabo varvekliai.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)
