Ne šiaudinis patriotas

Iš garsios sportininkų giminės kilusi mergina daug savo laisvalaikio aukoja savanorystei: vaikų stovykloms, senukų globos namams, bažnytinei veiklai. Nepakartojamas jai jausmas, kai mato dėkingas žmonių akis. O kad jai jau yra daug dėkingų senukų, įsitikinome ir mes. plačiau»

Niekada rimtai nesportavusi, jokia fizine veikla nesižavėjusi panevėžietė dabar be bėgimo ir bokso treniruočių nebeįsivaizduoja gyvenimo. Ją džiugina atradimas, kad fiziniai krūviai ne tik kūną grūdina, bet ir į vietą sustato mintis. O tai labai svarbu – niekada nesigrauši, niekam nepriekaištausi ir tik džiaugsiesi gyvenimu. plačiau»

Ligos ir senatvė yra tie dalykai, nuo kurių norėtume pabėgti, nieko nematyti, negirdėti, nežinoti. Bet 29 metų rokiškėnas Šarūnas RINKEVIČIUS jau kurį laiką savanoriauja Rokiškio socialinės paramos centre be jokio atlygio. Vaikinas atviras: aplinkiniai jo nesuprato, bendraamžiai negražiai šaipėsi. Bet jis išbandymų užgrūdintas, ne veltui žiemą neria į eketę ypatingu būdu – nuraminęs protą. plačiau»

Daugybę kartų vaikščiodami Pasvalio gatvelėmis jaunuoliai nebesitikėjo išgirsti ką nors naujo. Užtat su kokia nuostaba jie aikčiojo dar kartą klausydamiesi miesto istorijos. Nebūna nuobodžių dalykų, jei juos pats pasirenki, net rytinę mankštą darai dantis sukandęs, bet – iki galo. plačiau»

Pasižvalgius po panevėžietės būstą dažnam svečiui sukyla noras išmokti gyventi taip, kaip jo šeimininkė: gebėti atnaujinti senus, kitiems jau nebereikalingus daiktus ir tokiu būdu mažinti vartojimą, gelbėti baisingai užterštą mūsų planetą. Į išradingos moters rankas papuola ir beverčiai niekučiai, ir istorinės vertybės – visi jie gauna galimybę iš naujo žmogui tarnauti. plačiau»

Valstybės dienos ceremonijoje ukrainietė mergaitė dalyvavo apsirengusi lietuviškais tautiniais drabužiais ir jau daug ką suprato lietuviškai. Visi namiškiai tuo didžiavosi. Ir ne šiaip sau, o atmindami, kad jų giminėje yra lietuviško kraujo – nuo Vytartų dvaro Pasvalio rajone. Bet ukrainiečiams dabar labiau rūpi ne genealogijos medis, o padėka juos priglaudusiems lietuviams. plačiau»

Žinomas kunigas Gediminas Jankūnas gali ilgai pasakoti apie savo šeimos moteris, o ypač puikiąją senmergę tetą Pranutę. Ji saugojo taip ir nepanaudotą savo kraitį, bet jį, dar vaiką, tada labiau masino lakinis ridikiulis, tik prie jo prisiliesti nedrįsdavo. plačiau»

Skrebiškių kaimo žmonėms ramybės nedavė koplyčios rūsyje išmėtyti grafų Koscialkovskių kaulai. Juos palaidojo, o tuomet Marytė Undzėnienė kraštiečius subūrė ir kitam kilniam tikslui – koplyčios vidui sutvarkyti. Patys rinko lėšas, savo rankomis sienas plovė, skuto, dažė ir atnaujino koplyčią nuo grindų iki lubų. plačiau»

Joniškėlio seniūnijai dabar vadovaujančio, Afrikoje užsigrūdinusio karininko patirtis labai pravertė reaguojant į ukrainiečių pagalbos prašymą prasidėjus karui. Karybą išmanantis seniūnas ir krovinį padėjo suformuoti, ir dovanojamą transportą iki Ukrainos nuvairavo. plačiau»

Pasvalio rajono Dirvonų kaime būtų likę tik dirvonai, jei ne pasvalietės Vidos Ranonienės užmojis ten nusipirkti seną sodybą. Po to prireikė dešimtmečio, kad valdos labai išsiplėstų ir ne tik patys sodybos šeimininkai galėtų mėgautis senove dvelkiančia ramybe, bet ir plūstų smalsūs miestiečiai. plačiau»

Iš arti matyti kovido siaubą buvo sunku net visko mačiusiems, patyrusiems gydytojams ir slaugytojams. O kartu su jais darbavosi ir Panevėžio kolegijos studentė 22 metų Laura DRAUGELYTĖ. Ar jaunoji slaugytoja tuomet neišsigando, nesupanikavo ir ką ji mano apie koronavirusą dabar, kai baisumai liko praeityje? O gal ekstremalūs išbandymai tik dar labiau sustiprino norą tapti medike? Viso to Lauros ir klausėme. plačiau»

Susipažinęs su tremtinių vaiku – joniškėliete Nijole Stapuliene – ir išgirdęs jos nepaprastą gyvenimo istoriją, nejučia pagalvoji, kad jei visi žmonės būtų tokie kaip ji, pasaulyje nebūtų nė vieno suaugusiųjų pamiršto vaiko. plačiau»

Fizikas Jonas Naktinis daug nuveikė dėl žmonių sveikatos, o štai dabar jis triūsia dėl žmonių dvasios – nagrinėja akmenis, bando išsiaiškinti vietovardžius, pavardžių kilmę. Naujausios jo įžvalgos – apie Ukrainos prezidento pavardę. Ji, vyras įsitikinęs, aiškiai siejasi su biržietišku žodžiu „zenkis“, reiškiančiu dar gyvenimo nepatyrusį paauglį, bet kaip siejasi – atskleis tik savo naujojoje knygoje. plačiau»

Tris brolius vienija ne tik kraujo ryšys, bet ir vienodos profesijos bei meilė tėviškei. Pasiblaškę po didmiesčius, visi grįžo gimtinėn. Yra ir dar viena draugėn juos sušaukianti aistra, dėl kurios vidurinysis brolis net įrengė specialų kambarį. plačiau»

Į didįjį sportą prasimušti norintys vaikinai ir merginos iš įvairių šalies kampelių suvažiuoja į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Čia prieglobstį rado ir jaunieji dviratininkai iš karo siaubiamos Ukrainos. Bendravimas su svečiais tarsi paprastas, buitiškas, bet karo temos neįmanoma išvengti. O kartu ateina ir pamąstymai apie tai, ar patys eitų ginti savo šalies, jei užkluptų toks baisus priešas kaip Rusija. plačiau»