Parodė retą meną
Panevėžio dailės galerijoje vykstančioje Aukštaitijos tautodailės darbų parodoje žvilgsnį patraukia retokai rodomas skiautinių menas – paveikslas su medžiu, sudėliotu iš 240 įvairiaspalvių medžiagų gabalėlių, ir išmoningai iš skiaučių susiūti dekoratyviniai apklotai.
Kūrinių autorė 69 metų kupiškietė Regina Krivošejeva į viešumą su savo kūryba išėjo visai neseniai. Prieš du mėnesius ji savo siuvinius pirmą kartą eksponavo Kupiškio kraštotyros muziejuje.
Taigi be galo įdomu su ja susipažinti.
Į tėvų namus važinėdavo
Lankydamiesi Kupiškyje įsiprašome į svečius pas skiautinių kūrėją. Nesame iš anksto nesitarę. Moteris telefonu pasako adresą, ieškome tylios miesto pakraščio gatvelės, baltomis lentelėmis apmušto namo.
„Jau prasidėjo darbai darže, prie siuvimo mažiau prisėdu“, – sako lauke mus pasitikusi šeimininkė.
Ji tikra kupiškėnė, bet po studijų liko Vilniuje ir visą darbingą amžių ten gyveno. Ekonominės kibernetikos specialistė ilgus metus dirbo muitinėje. Tėviškėn grįžo tik išėjusi į pensiją, prieš 7 metus. Sūnus ir duktė pasiliko gyventi sostinėje.
Tėvų namai net 20 metų stovėjo tušti. Duktė per metus po kelis kartus atvažiuodavo su vaikais sutvarkyti aplinkos, apsodindavo daržus, per atostogas čia ilgėliau pabūdavo, po to vėl lėkdavo į didmiestį.
Neišmetė nieko, ką galima panaudoti
„Mama nuolat sakydavo: vaikai, tik neparduokit namų“, – paaiškina, kodėl grįžo į gimtinę.
Kai apsisprendė čia ir gyventi, tėvų statytą medinuką susiremontavo pagal savo skonį.
Išardė ir išmetė kadaise įsivesto centrinio šildymo radiatorius, bet paliko name buvusias stačiamalkes krosnis.
Rodydama į rudais kokliais dengtas sieneles moteris paaiškina, jog kūrenti jas malkomis darbo daugiau, bet šiluma visai kitokia, daug ilgiau laikosi.
„Neišmečiau nė vieno daikto, dar galinčio tarnauti“, – sako pašnekovė.
Virtuvėje stovintis masyvus apvalus stalas tarnavo ir jos tėvams, kėdės taip pat. Tik šios buvo labai nudėvėtos, tad prieš keletą metų abi su dukra tas kėdes atnaujino tuomet populiariu dekupažo stiliumi.
Prisiminė, ko mama mokė
Skiautinių menas į jos gyvenimą atėjo pargrįžus į tėviškę.
„Ieškojau veiklos, kuo užsiimti ilgais žiemos vakarais. Susiradau Kupiškyje trečio amžiaus universitetą, meninės saviraiškos grupėje mokėmės naujų rankdarbių. O paskui draugė atvežė kelis maišus medžiagų. Mirė Kaune gyvenusi jos pažįstama tautodailininkė tekstilininkė, gaila buvo tas atraižas išmesti“, – pasakoja.
Siūti ji mokėjo nuo jaunystės, to amato išmokė mama. Ji nebuvo siuvėja, gyveno ūkiškai, bet savo šeimai pasiūdavo viską, ko tik reikia.
„Aš irgi sau drabužius kadaise siuvausi“, – prisimena.
Gavus atraižų maišus, beliko prisiminti siuvimo įgūdžius. Apie skiautinių siuvimo techniką pasiskaitė internete. Tiesa, lietuvių kalba tokių pamokėlių nebuvo, daugiausia informacijos rado angliškai.
„Kai augau, neprisimenu, kad kas mūsų aplinkoje būtų skiautinių siuvimu užsiėmę, bet pas vieną tetą tikrai esu mačiusi iš senų suknelių ir marškinių padarytą apklotą“, – sako ji.
Aukštaičių juostos irgi spalvomis žaižaruoja
Pašnekovė rodo storą, iš vilnonių skiaučių siūtą antklodę. Ją siuvo ne iš dovanotų atraižų, o iš savo senų paltų.
Vieną po kito ji traukia įvairaus dydžio ir vis skirtingų mozaikų kūrinius.
Vienas įspūdingiausių – šviesiai žaliame fone pasikartojantys tulpių simboliai, dažni senuosiuose Kupiškio krašto audiniuose ir mezginiuose.
Užklotai, antklodė, užvalkčiai pagalvėlėms, paklotai kėdėms, puodkeliai, takeliai stalui ir servetėlės – visa, kas skirtinga, nesikartoja nei raštai, nei spalvos.
Tų grožybių kūrybinga moteris pridariusi kalną.
„Tautodailės parodoms prašo prigesintų spalvų, mat ryškūs deriniai mūsų liaudies menui nebūdingi. Bet kaipgi aš rinksiuosi pastelinius tonus, jei siuvu daugiausia rudenį ir žiemą, kai aplink niūru ir norisi ryškaus, spalvoto“, – juokiasi kupiškėnė.
Ji mano, kad pasigilinus į lietuvių liaudies meno kūrybą būtų galima ginčytis dėl spalvų: aukštaitiški tautiniai kostiumai ryškūs, o austinės juostos ne išblėsusiom, o sodriom spalvom žaižaruoja. Dargi mūsų Trispalvės derinys irgi sufleruoja apie lietuvišką spalvinį pojūtį.
Darbas nevertas mūsų kainų
Skiautinių autorė savo darbų nepardavinėja.
„Pas mus tokio rankų darbo nevertina. Internete pasižiūriu, kad užsienyje skiautinių antklodės įvertintos 600–800 eurų, o čia ir šimtą eurų vargu kas mokės. Ar verta už tiek dviejų mėnesių darbą parduoti?“ – palygina.
Artimiesiems ir draugams ji savo kūrinius dovanoja.
Moteris trumpai nupasakoja, kaip gimsta iš mažų medžiagos gabalėlių sudurstytas skiautinys.
Prieš pradedant siūti pirmiausia visas medžiagas reikia išplauti ir išlyginti, tam, kad vėliau gaminys nesitrauktų ir pasimatytų, ar kuri medžiaga nedažo.
Laiko užima ir eskizo kūrimas, kai pasirenkama ornamentų forma bei jų spalvos. Ilga gaišatis ir tiksliai sukerpant detales.
Procesui reikia auksinės kantrybės
Kai žaliava paruošta, prasideda daigstymas ir siuvimas. Po kiekvienos siūlės vis didėjantį gabalėlį būtina išlyginti.
„Lygintuvo praktiškai nepaleidi iš rankų“, – sako.
Skiautinys turi tris sluoksnius: viršutinį, apatinį ir paminkštinimą, jam naudojamas sintiponas.
Baigus komponuoti viršutinę dekoratyviausią dalį, imamasi visų trijų sluoksnių daigstymo. Daigstymo siūlių forma irgi yra kaip svarbi puošybos detalė.
„Yra specialios daigstymo mašinos, bet jos kainuoja tūkstančius, aš viską darau paprasta buitine mašina“, – rodo kuklų darbo įrankį.
Kupiškietė rodo gabalą trisluoksnio siuvinio, sudaigstyto gėlių formos ornamentais, ir paaiškina, kad tai bandomasis darbelis mokantis su mašina siuvinėti.
Anot pašnekovės, svarbiausios reikalingos savybės, norint sukurti skiautinį, yra kruopštumas ir kantrybė.
„Šito tai aš turiu, man kiekviena siūlė turi tiksliai sueiti“, – neslepia.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kupiškietė dabar mokosi štai tokio dygsniavimo.
2. R.Krivašejeva prie šios įspūdingos tulpėmis nusėtos skiautinių antklodės užgaišo gerus du mėnesius.
3. 4. Nedidukai kūrinėliai pritaikomi buityje: vieni karštiems puodams kelti, kiti kaip staltiesėlės.
5. Iš džinsinių skiaučių kupiškietė pasiuvo paminkštinimus senoms namų kėdėms.
6. Gėlių motyvais dekupažo stiliumi dekoruota kėdė traukia akį.
7. Dekoratyvinį takelį R.Krivašejeva pasiuvo su senovinius audinių raštus primenančiais tulpių motyvais.
8. Šis skiautinių medis, sudėliotas iš pustrečio šimto detalių, buvo eksponuojamas Kupiškio muziejuje ir Panevėžio dailės galerijoje.
9. Margi, akiai malonių spalvų skiautininiai užklotai bet kuriems namams suteiktų išskirtinio jaukumo.
10. 11. Anot skiautinių kūrėjos, kelios dešimtys į vieną susiūtų skirtingų kvadratėlių irgi sudėlioti iš kelių gabalų skiaučių.
A.Švelnos nuotraukos
