Medelių – tūkstantis rūšių
„Kai norime vienas kitą susirasti, vienintelė išeitis – paskambinti telefonu“, – juokėsi Pasvalio rajone, Vaškų seniūnijos Grudžių viensėdyje, su didele šeimyna gyvenantis 56 metų Dalius Kaziliūnas.
Su 49 metų žmona Renata užauginęs septynis vaikus, statybininkas pagal profesiją D.Kaziliūnas hektaro ir 30 arų plotą apsodino įvairiais medeliais. Čia galima išvysti apie tūkstantį rūšių.
R.Kaziliūnienė vadovauja folkloro kolektyvams. Moteris šypsosi, kad žmonės jos teiraujasi, kaipgi jie viską spėja – ir vaikus puikiai išauklėjo, ir darbo nemetė, ir namus susiremontavo, ir parką sodina, puoselėja.
Dar sutuoktiniai rengia būsimuosius jaunavedžius Santuokos sakramentui.
„Aš tiesiai atsakau: o kas sakė, kad mes spėjame? Nespėjame. Žiūrėk, tai namai netvarkyti, tai uogos nenuskintos“, – šypsosi šeimininkė.
Bet niekas iš šeimos dėl to nejaučia nuoskaudos. Visi į krūvą susirenka nebent dieną kokiam pusvalandžiui ir vakare.
O šiaip – kas į darbą, mokslus, kas į repeticiją, koncertus. Namuose lieka tik kalytė Bela ir pora kačių.
Sutuoktinį „privertė“ dainuoti
„Anksčiau tėtis mamai papriekaištaudavo, kad jos visai nemato, vis darbe ir darbe. Tai dabar abudu folkloro kolektyvuose dalyvauja, tėtis pradėjo dainuoti“, – pasakoja vyriausias iš sūnų 19 metų Jonas.
D.Kaziliūnas tik gūžteli pečiais, suprask, privertė. Kol neįsidrąsino ir pats dainuoti, D.Kaziliūnas būdavo vairuotoju ir aplodismentų negailėdavusiu plojiku, palaikymo komanda. Užtat dabar – vis kartu.
Ir išvis – visa šeima muzikali. Jonas su dvejais metais jaunesniu broliu Simonu dalyvauja Mindaugo Garalevičiaus vadovaujamoje grupėje „Marabu Band“. Su klasiokais ją sukūrė būdami trečiokai.
15 metų Rokas ir 12 metų Benediktas – „Marmalekt“ nariai.
Apie šias grupes jau rašėme.
20-metė Gabrielė ir D.Kaziliūno dukra iš pirmosios santuokos 32 metų Ieva ištekėjusios ir palikusios namus. Pagrandukas 8 metų Antanas – antraklasis – jaukiai glaustosi apie abu tėvus.
Prieš 9 metus šeima išgyveno skaudžią netektį: kitų žmonių priežiūrai paliktą metų mažylį pasiglemžė tvenkinio vanduo.
Galėtų pasakoti perdien
Korespondentams nuvykus į svečius, R.Kaziliūnienė irgi įspėjo, kad turi ne daugiau nei pusvalandį. Mat teks skubėti į repeticiją. Bet pažada, kad viską aprodys ir papasakos namų šeimininkas. Juk jis ir sodina medelius, jo hobis – dendrologija.
D.Kaziliūnas pasitinka su jauniausiuoju Antanu.
Vienas iš sūnų – Rokas sako, kad jo pareiga – nupjauti sode žolę. Nuo ryto iki vakaro darbuojantis šioji užduotis įveikiama.
Visą dieną?! Bet tokia nuostaba korespondentei kyla tik tol, kol neapvaikščiota visa teritorija. Ji – įspūdinga.
Miškininkystę baigęs D.Kaziliūnas svečiams mielai aprodo savo sukurtą parką. Ypač jam įdomu kalbėtis su medžius pažįstančiais buvusiais kursiokais.
Paprastai pasižvalgymas užtrunka porą valandų, bet šeimininkas sako, kad apie augalus galėtų pasakoti perdien.
Užtat apie gėles prie namo prašo geriau neklausti. Gėlės – žmonos rūpestis ir džiaugsmas.
Dūsavo, kad nori čia gyventi
Pastate, kuriame beveik prieš du dešimtmečius įsikūrė Kaziliūnų šeima, anksčiau veikė valsčius, po to – mokykla. Kai mokyklos nebeliko, patalpos atiteko mokytojams.
D.Kaziliūnas prisiminė, kad Gabrielės besilaukdama Renata, pro šalį važiuojant į tėviškę, vis padūsaudavo labai norinti čia apsigyventi. Bet D.Kaziliūnas patardavo net nesvajoti, nes pastatas – užimtas, gyvenamas.
Gimus dukrai, sutuoktiniai ėmė ieškoti sodybos viensėdžiuose. Bet vis nesisekė, tai parduota, tai šeimininkai apsigalvojo.
Ir staiga jiedu pamato skelbimą, kad parduodamas būtent šis pastatas!
Jį nusipirkus tvarkyti teko nuo pat pamatų. Šalia namo naujakuriai savo rankomis pasistatė pirtelę. Nupirko seną namą, jį išardė, o rąstus čia perkėlė.
Jonas sakė prisimenantis, kaip tėčiui padavinėjo plytas.
Paukščiai atstoja laikrodį
Vaikinams įdomi pramoga – šalia namų augantis senelių miškas. Prakirto jame juostas, pasidarė trasas motociklams. Senus motociklus jie patys remontuoja.
„Kai į sceną eina su „Marabu Band“, tai išsipuošę, gražu žiūrėti. O iš miško grįžta purvini, tepaluotom rankom, tik akys blizga. Išsišiepę, laimingi. Kuo daugiau makalynės, tuo linksmiau“, – juokėsi R.Kaziliūnienė.
Paklausti, ar nebaisu gyventi viensėdyje, kur į svečius žvėrys vaikšto, visi ima tvirtinti, kad žmonių mieste reikia labiau bijoti nei pamiškėje gyvūnų.
„Mūsų kambario langas – į rytų pusę. Miškas pilnas paukščių, ir kai saulė pateka, taip garsiai čiulba, kad laikrodį atstoja“, – šypsosi vaikinai.
Vaikinukai džiaugėsi, kad jų šeima – didelė. Du prieš du – ir jau krepšinio komandos. Po vieną būtų nuobodu.
O ir teisėjas – Antanas auga.
Paklausta, kaip šeima sprendžia nesutarimus, R.Kaziliūnienė atsako, kad kalbėdamiesi. Labai griežtų taisyklių jų namuose nėra, bet tvarkos privaloma laikytis.
Jonas pasakojo, kad kai pabosta viskas – net muzika, kelionės, tai susiranda kuo paprastesnius drabužius ir eina meškerioti.
Žaisliukų reikia vis daugiau
D.Kaziliūnas pasakojo, kad apsigyvenę viensėdyje iš pradžių prisodino lazdynų dėl užuovėjos. Šiaurinis vėjas namų sienas tiesiog košdavo.
Paskui eilėmis ėmė rikiuotis eglės, pušys, beržai, klevai, riešutmedžiai, ąžuolai. Dar auga alyvos, magnolijos, ginkmedžiai, kaštonai.
Nepamirštos ir kriaušės, trešnės, vyšnios. Vasarą šeima vaikšto pilnais pilvais.
„Mums uogų tiek nereikia, bet įdomu ir tą, ir aną auginti“, – sakė D.Kaziliūnas.
Įvairių veislių medelių sodinukus jis siunčiasi iš užsienio, daugiausia iš Vokietijos, Estijos ir Latvijos.
Klausant pasakojimo, sunku įsiminti pavadinimus, dalis iš viso negirdėti. O šeimininkas beria ne tik lietuviškai, bet ir lotyniškai. O kaipgi kitaip susikalbėtų su užsieniečiais?
Pats nuvykęs iki turgaus ar medelyno, prisikrauna namo vežti sodinukų pilną automobilio bagažinę.
Prigyja toli gražu ne visi, bet pušų, eglių veislių auga dešimtimis.
Ar šeimos galva svajoja apie kokį ypatingą augalą?
Šeimininkas atsako, kad jo svajonių sąraše – dar bent dvi dešimtys medelių.
Užtat eglutės per kalėdines šventes nereikia kirsti. Pasodino ją kieme ir turi. Buvo visai mažytė, o dabar su kopėčiomis viršūnę vos pasiekia. Ir žaisliukų reikia vis daugiau.
Autografas
„Kai sūnūs į sceną eina su „Marabu Band“, tai išsipuošę, gražu žiūrėti. O iš miško grįžta purvini, tepaluotom rankom, tik akys blizga. Išsišiepę, laimingi. Kuo daugiau makalynės, tuo linksmiau.“ (R.Kaziliūnienė)
„Eglutės per kalėdines šventes nereikia kirsti. Pasodinome ją kieme ir turime. Buvo visai mažytė, o dabar su kopėčiomis viršūnę vos pasiekiame. Ir žaisliukų reikia vis daugiau.“ (D.Kaziliūnas)
Prierašai po nuotraukomis:
1. Atstatę sodybą nuo pamatų, šeimininkai pasodino parką, kuriame – apie tūkstantį rūšių medelių.
2. Kiekvienas medelis D.Kaziliūnui yra ypatingas.
3. Jauniausiasis Antanas vis glaustosi prie mamos.
4. Benediktas, Jonas, Antanas ir Rokas – visi turi savo pomėgių.
5. Pirtelę šeimininkai statė savo rankomis. Padėjo, kiek galėjo, ir vaikai. A.Švelnos nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2019 09 03