Staiga ėmė ir pati išėjo
Ina Kulikauskienė jau daugiau nei metai kai nebe valdininkė. Ji nebevadovauja Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridiniam skyriui.
Iš šių pareigų moteris pasiprašė pati, niekieno nevaroma. Ir iš pradžių daug kas nesuprato, kaip čia galėjo atsitikti, kad štai ramiai gražiai dirbo net 9 metus, o čia staiga ima ir išeina!
Bet ilgą ir painią istoriją pamažu pavyko išpainioti mūsų laikraščiui. Jos galai aiškiai pačioje savivaldybėje, valdininkų kabinetuose, o vėliau jau veda į Miežiškių bendruomeninius vaikų globos namus (dabar „Vilties slėnis“). Ten anksčiau vadovavo I.Kulikauskienės sūnus, o kai ji išėjo iš darbo, pati ir stojo prie įstaigos vairo.
O tuos namus, beje, dar prieš 15 metų įkūrė, tik dar kitu pavadinimu, jau amžinatilsį skandalingasis Miežiškių kunigas Rimantas Visockis. Su juo minima ir Žanos Vaitovič – I.Kulikauskienės sesers – pavardė. Tuo metu I.Kulikauskienė dar buvo šešėlyje, bet netrukus pasirodo visu gražumu kaip centrinė figūra.
Vizavo tik 500 eurų sumą
Bet mūsų istorija prasideda nuo skandalą savivaldybėje sukėlusio slapto skundo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Jį komisija gavo pernai kovo mėnesį, o gegužę, dar komisijai net nepaskelbus verdikto, skyriaus vedėja išėjo iš darbo.
Galima buvo spėti, kad taip darbuotoja padarė bijodama jai nepalankaus sprendimo. Bet jis eksvaldininkei buvo palankus: šalies etikos sargai nustatė, kad ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.
Tai ko tada skubiai trauktis?
Skunde buvo nurodoma, kad Juridinio skyriaus vedėja užpernai gegužę, derindama savivaldybės lėšų naudojimo sutartį su viena viešąja įstaiga, susijusia su jai artimo asmens privačiais interesais, nenusišalino, kaip to reikalauja įstatymas.
Viešoji įstaiga, kaip paaiškėjo, tai Miežiškių vaikų globos namai, o jai artimas asmuo – tiems globos namams tuomet vadovavęs moters sūnus Eldaras Petrokas.
Miežiškių vaikų globos namų projektui iš rajono biudžeto buvo skirta 500 eurų, būtent šią sutartį ir vizavo Juridinio skyriaus vedėja.
Komisija nurodė, kad I.Kulikauskienė nepažeidė įstatymo tik todėl, kad nedelsdama puolė šią savo klaidą taisyti ir vizavimą anuliavo.
Abu kartu sėdi valstiečių partijos vežime
I.Kulikauskienei artimo asmens Miežiškių vaikų globos namuose komisija neįvardijo.
Netgi rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigė iš karto nesupratęs, kad viešajai įstaigai vadovavo būtent jos sūnus – juk pavardės tai skiriasi.
E.Toliušis tikino nežinąs, kodėl I.Kulikauskienė metė darbą savivaldybėje.
Pustrečių metų rajono valstiečiams vadovaujantis E.Toliušis dargi tikino negalįs pasakyti, ar I.Kulikauskienė priklauso jo atstovaujamai partijai.
„Man reikia tikslintis, nes kai tapau skyriaus pirmininku, jos nebuvo nei renginiuose, nei kitur“, – išsisukinėjo E.Toliušis.
Visgi I.Kulikauskienė pati patvirtino, kad jau beveik 6 metai, kai yra įstojusi į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Niekaip neprisipažino, kad yra įstaigos dalininkė
I.Kulikauskienė iš pradžių su korespondentu dar bendravo. Ji patvirtino, kad įstaigai vadovavo jos sūnus, išėjusi iš savivaldybės vadovavimą perėmė ji pati.
Paklausta, ar ne dėl galimo interesų konflikto paliko darbą savivaldybėje, pašnekovė atkirto: „Jokių įtarimų ir konfliktų nebuvo, išėjau tarpusavio sutarimu. Taip susitarėm su direktoriumi ir meru.“
I.Kulikauskienė sakė, kad dalyvauti konkurse į Miežiškių vaikų globos namų direktoriaus postą jai nereikėjo, tiesiog į šias pareigas ją paskyrė įstaigos dalininkai.
Moteris atsisakė įvardyti įstaigos dalininkus, tik pasakė, kad jie yra du – juridinis ir fizinis asmuo. Paklausta, ar fizinis asmuo yra ji pati, I.Kulikauskienė atkirto: „Aš jums nenurodysiu.“
Į pareigas skyrė pati save
Narpliojant visą šį reikalą paaiškėjo, kodėl I.Kulikauskienė slepia įstaigos dalininkus. Pasirodo, tai yra jos asmeninis verslas ir jame pagrindiniu smuiku groja ji pati. Aplink ją stovi artimieji ir giminės.
Mūsų gautoje šalies etikos sargų tyrimo medžiagoje rašoma, kad sutarties vizavimo dieną užpraėjusių metų gegužę Miežiškių vaikų globos namų dalininkai buvo trys – asociacija „Mylėkime vaikus“, I.Kulikauskienės sūnus ir jos sesuo. Pagal Registrų centro duomenis galima suprasti, kad sesuo – tai Žana Vaitovič. Asociacijos nare buvo ir Vasa Vaitovič.
Registrų centre nurodoma, kad dabar vaikų globos namų dalininkai yra pati I.Kulikauskienė ir asociacija „Mylėkime vaikus“. Bet asociacijos buveinė yra jos pačios namuose Dembavoje. Ir asociacijai anksčiau vadovavo jos sūnus E.Petrokas, bet pernai liepą šias pareigas iš sūnaus perėmė motina.
Taigi išeina, kad I.Kulikauskienę į pareigas paskyrę dalininkai yra tiesiog ji pati.
Staiga buvo įslaptinta ir dingo iš rekvizitų
Anksčiau apie tai klausiamas E.Toliušis patikino, kad apie Miežiškių vaikų globos namų dalininkus jis nelabai ką žino. Tik viena esą aišku: kad rajono savivaldybė – tikrai ne tų namų dalininkė.
„Negaliu pasakyti, kokie dabar yra įstaigos dalininkai, bet anksčiau buvo Kulikauskienė su sūnumi. Paskui, kai pradėjom domėtis, tai buvo įslaptinta ir dingo iš rekvizitų“, – prisipažino savivaldybės administracijos direktorius.
E.Toliušis tvirtino, kad I.Kulikauskienei dirbant savivaldybėje skyriaus vedėja, jis net nežinojo ir nesiejo jos su Miežiškių vaikų globos namais.
Motinos ir sūnaus ryšiai paaiškėję tik tada, kai etikos sargai pradėjo tyrimą.
Kursuoja ir į Karsakiškį
Pamažu gijos iš Miežiškių nuvedė į Karsakiškį.
Savivaldybės administracijos vadovas E.Toliušis aiškino, kad savivaldybė finansuoja ne pačią įstaigą – Miežiškių vaikų globos namus, o jos laimėtus ir vykdomus socialinius projektus. Vienas naujausių savivaldybės remtų projektų buvo darbas su neįgaliais žmonėmis.
„Jie visame rajone iš namų surenka jaunus protiškai neįgalius žmones ir suveža į Karsakiškį, nes ten turi išsinuomoję patalpas. Ten su jais pusę dienos užsiima: mezga, verda sriubą, o po pietų tuos žmogelius parveža namo. Tai vadinama socialinėmis dirbtuvėmis“, – aiškino E.Toliušis.
Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėja Jolanta Michnevičienė patvirtino, kad būtent šiam Miežiškių vaikų globos namų projektui iš rajono biudžeto buvo skirti tie skunde nurodyti 500 eurų.
Karsakiškyje įsikūrusi viešoji įstaiga yra kone Miežiškių dukterinė – ji vadinasi „Socialinės dirbtuvės“. Šios įstaigos direktorė – ta pati I.Kulikauskienė.
Ieškant šios įstaigos, Karsakiškyje kelias nuvedė prie buvusios garsios kavinės. Dabar jos nelikę, o patalpas šiame privačiame mūrinuke nuomojasi savo veiklai I.Kulikauskienė.
Tapo ir trečių – tikrai svarbiausių namų – direktore
Nors I.Kulikauskienė neišsitarė, bet sekant jos pėdsakais paaiškėjo ir tai, kad ji tapo pernai spalio pradžioje Liūdynės kaime atidarytų grupinio gyvenimo namų žmonėms su negalia direktore.
E.Toliušis apie šį faktą korespondentui neužsiminė. Ar ne sąmoningai nuslėpė?
To paklaustas administracijos direktorius teigė žinojęs, kad I.Kulikauskienė yra šios įstaigos vadovė, o neužsiminė esą todėl, kad tada klausėme jo tik apie Miežiškių vaikų globos namus.
„Koks man tikslas nuslėpt faktą, prie kurio aš nesu prisidėjęs? Kodėl turiu lįsti į privačius reikalus, mes nesame akcininkai“, – tikino E.Toliušis.
Išties privačius?
Rajono savivaldybės interneto tinklapyje rašoma, kad grupinio gyvenimo namai Liūdynėje įsteigti rekonstravus seną pastatą, o projektą europiniams ir savivaldybės pinigams gauti parengė ne kas kita, o Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai.
Dar nurodoma, kad projektą finansavo Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai pagal Panevėžio rajono vietos veiklos grupės paramos priemonę, o rajono savivaldybė buvo projekto partnerė.
Bendra projekto vertė siekia 177,5 tūkst. eurų, rajono savivaldybės indėlis – liūto dalis: per 125 tūkst. eurų. Vietos veiklos grupės paramos suma – 52,5 tūkst. eurų.
Tai privatus sklypas, tai jau valstybinis
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, paklaustas, kodėl rajono savivaldybė tokia dosni I.Kulikauskienės vadovaujamoms įstaigoms, atkirto, kad buvo remiamas projektas Liūdynėje, o ne pati I.Kulikauskienė.
Toliau meras aiškino, kad grupinio gyvenimo namai Liūdynėje įrengti nupirkus privatų sklypą su sudegusiu namu, o savivaldybė pinigais prisidėjusi tik statant naują namą ir jį įrengiant.
„Nematom problemų, jeigu bus galimybės, paremsime ir kitus naudingus socialinius projektus. Turime įsipareigojimą padėti tiems, kurie kaimo labui daro gerus darbus“, – kone su patosu kalbėjo A.Pocius.
Bet daugiau panašių projektų, kuriuos rėmė savivaldybė, jis neišvardijo.
Vėliau ta tema domintis, A.Pocius jau perėjo prie bendravimo su redakcija raštu.
Galop meras rašte jau parašė kitaip: kad sklypas Liūdynėje buvo ne privatus, o valstybinis.
„Valstybei priklausiusį žemės sklypą Liūdynės kaime, kur dabar stovi grupinio gyvenimo namai, 2022 metų balandį Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai už 2963 eurus įsigijo iš Turto banko“, – rašoma mero atsakyme. Tačiau nutylima, kad prieš tai Turto bankui savivaldybė pati perdavė namą su socialiniu būstu.
Meras teigė nežinąs, kas yra Liūdynės grupinio gyvenimo namų pastato savininkas, bet patikino, kad ne savivaldybė. Tai reiškia – savininkė yra I.Kulikauskienės nuosava įmonė?
Savivaldybė, jo teigimu, neturi duomenų apie I.Kulikauskienės asmeninį finansinį įnašą kuriant įstaigas Miežiškiuose ir Liūdynėje.
Savivaldybė veiklą finansuoja: sumoka už paslaugas, kuriomis naudojasi čia įsikūrę rajono gyventojai.
Liūdynės grupinio gyvenimo namai Registrų centre nėra įregistruoti. Tai patvirtino registrus valdančios valstybės įmonės atstovas.
Jo teigimu, Liūdynės grupinio gyvenimo namai veikia ne kaip atskiras juridinis asmuo, o kaip Miežiškių „Vilties slėnio“ atšaka. Ši viešoji įstaiga greičiausiai tvarkanti bendrą buhalterinę apskaitą, joje įdarbinami Liūdynėje dirbantys darbuotojai.
Mįslingai neteko paramos gavėjo statuso
Pernai spalio mėnesį įvyko mįslingas kuriozas – įstaigai „Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai“ buvo panaikintas paramos gavėjo statusas. Nurodoma, kad įstaigos direktorė nepateikė ataskaitos.
Ir tada išnyksta Miežiškių bendruomeniniai vaikų globos namai, jų vietoje atsiranda nauja įstaiga. Pernai lapkritį ji atgyja nauju pavadinimu „Vilties slėnis“.
Paramos gavėjo statuso panaikinimas, pagal Registrų centro atstovo paaiškinimą, nesąs joks reikšmingas tos įstaigos vadovo nusižengimas, tad jokių rimtesnių pasekmių neturi. Atkūrus įstaigą kitu pavadinimu, parama, taip pat ir valstybės, vėl gali jai tekėti upeliais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasiteiravome, ar įstatymas leidžia vienam žmogui valdyti vaikų globos namus prisidengiant jo paties įkurtomis įstaigomis.
Ministerijos atsiųstame rašte tai patvirtinama: fiziniai asmenys neribojamai gali steigti ir vadovauti įvairiems juridiniams asmenims.
Per rankas pereis milijonas
Meras A.Pocius sakė, kad I.Kulikauskienės įstaigos pagal pateiktus projektus gauna dvigubą finansavimą – vieną iš rajono savivaldybės, kitą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Apskaitos skyriaus vedėja J.Michnevičienė nurodė, kad savivaldybė iš viešosios įstaigos „Vilties slėnis“ nuo 2021-ųjų iki šių metų balandžio pirko paslaugų už beveik 500 tūkst. eurų.
„Vilties slėnis“ iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros gauna pinigų ir veiklai Karsakiškyje.
Agentūros atstovė Urtė Alksninytė nurodė, kad socialinės dirbtuvės Karsakiškyje veikia nuo praėjusių metų birželio ir kad per „Vilties slėnį“ šioms dirbtuvėms agentūra per 40 mėnesių iš viso skirs per 147 tūkst. eurų, arba po 3677 eurus kiekvieną mėnesį.
Rajono Vietos veiklos grupės atstovė Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja raštu informavo, kad Miežiškių bendruomeniniams vaikų globos namams skirta 100 tūkst. eurų parama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir mūsų valstybės biudžeto lėšų. Šie pinigai buvo skirti grupinio gyvenimo namams Liūdynėje steigti.
Šis skaičius nesutapo su anksčiau jau mūsų cituotais savivaldybės nurodytais duomenimis, kad Vietos veiklos grupės paramos suma – 52,5 tūkst. eurų.
Taigi sudėjus šiuos skaičius ir 177,5 tūkst. eurų rajono savivaldybės namui bei europinių lėšų indėlį, gauname, kad I.Kulikauskienės įstaigoms iš valstybės per pastaruosius metus skirta beveik 1 milijonas eurų.
Kokį atlyginimą sau iš tų gaunamų pinigų išsimoka I.Kulikauskienė, sužinoti nepavyko. Ji pati nepanoro atsakyti ir į šį klausimą.
Naujokas gal galėjo ir ne viską žinoti
Labai gali būti, kad E.Toliušis galėjo kai ko ir nežinoti šioje istorijoje, nes jis rajono savivaldybėje – dar gana naujokas. Atėjęs iš Smilgių seniūnijos seniūno pareigų, prieš porą metų jis paskirtas vicemeru, o pernai vasarį – administracijos direktoriumi.
E.Toliušis pats tikino, kad apie I.Kulikauskienės reikalus jis mažai žino ir kad tais klausimais rūpinosi ankstesnis administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
Naujasis meras A.Pocius, I.Kulikauskienei darant karjerą, buvo vicemeras, jis – ne jos partietis, o socialdemokratas.
Kur kas labiau I.Kulikauskienę net ir kaip partietę turėjo pažinoti buvęs meras Povilas Žagunis.
Tačiau P.Žagunis korespondentą patikino, jog būdamas rajono meru niekaip neprisidėjo, kad jo partietė I.Kulikauskienė per savo įstaigas gautų išskirtinai didelę paramą statyboms Liūdynėje bei kitą finansavimą.
Labiausiai pažinojęs niekaip nesurandamas
Taigi labiausiai I.Kulikauskienė turėjo būti susijusi su administracijos direktoriumi E.Lunskiu. E.Lunskį vadovauti 2015 metais pasikvietė P.Žagunis. Tais pačiais metais Juridinio skyriaus vairą gavo I.Kulikauskienė. Ji buvo tiesioginė E.Lunskio pavaldinė.
Šaltinių teigimu, jo santykiai su I.Kulikauskiene buvo itin geri.
Po pernykščio skandalo, kai vakarėlyje E.Lunskis spyrė vienam savo pavaldiniui, šis agresyvus smarkuolis neteko darbo ir štai jau daugiau nei metai jo savivaldybėje nėra.
Pakalbinti E.Lunskio nepavyko, nors pastangų buvo dėta daug.
Visi aukšti savivaldybės asmenys atsisakė duoti jo telefono numerį motyvuodami tuo, kad jis savivaldybėje nedirba.
Išsiaiškinome, kad neseniai E.Lunskis įsteigė savo įmonę, tik jis skambinant tos įmonės numeriu neatsiliepė.
Nuvykus nurodytu jo įmonės adresu į daugiabutį Pažagieniuose, durų niekas neatidarė. Kitą kartą nuvykus įvyko incidentas su E.Lunskiu. Jį aprašome 3 puslapyje.
Grasino, esą neturime teisės
Tiriant šią istoriją, I.Kulikauskienė iš pradžių telefonu su korespondentu kalbėjo nenoriai. Vėliau ji sutiko atsakyti į klausimus tik raštu, bet nusiuntus juos, išvis neatsakė.
Redakcija I.Kulikauskienės klausė, kada ir kaip ji tapo Liūdynės grupinio gyvenimo namų direktore bei kas yra šios įstaigos dalininkai?
Tačiau I.Kulikauskienė į klausimus neatsakė, tenurodė vadovautis vieša informacija. Dar prirašė, kad ji esanti ne viešas asmuo ir sutinkanti tik su vienintelės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informacijos viešinimu. Esą daugiau apie ją rašyti ir viešinti pavardę mes neturime teisės.
Vėliau siuntėme šiai įstaigų vadovei ir daugiau klausimų. Prašėme patvirtinti, kad Ž.Vaitovič yra jos sesuo, o savivaldybės pastatytas namas Liūdynėje – jos nuosavybė. Ji jau nebuvo tokia kategoriška, nurodė rašyti vadovaujantis vieša informacija, bet į klausimus neatsakė.
Vakar žurnalistai dar kartą nuvyko į įstaigą Liūdynėje, tikėjosi pagaliau prakalbinti jos vadovę I.Kulikauskienę, tačiau korespondentams žengiant į vidų ir pranešus, kas jie tokie ir ko atvyko, atbėgo viena stipri darbuotoja, jėga išstūmė juos abu pro duris ir net užsirakino.
Ankstesniame laikraščio numeryje rašėme apie naują incidentą, susijusį su „Vilties slėniu“. Ši įstaiga dvejus metus vykdė europinį projektą KOPA, tačiau auditoriams nustačius pažeidimų, taryba tęsti veiklas paskyrė jau ne „Vilties slėnį“, o rajono Socialinių paslaugų centrą.
Praėjusiame rajono tarybos posėdyje savivaldybės Audito skyriaus vadovė pranešė apie patikrinimą. Tame posėdyje meras pranešė ir dar vieną naujieną – kad tuo susidomėjo teisėtvarkininkai. Prokuratūra žurnalistams patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Su kuo susiję pažeidimai ir kas juos padarė, domėsimės toliau.
Sutartis – su bažnyčia
Į Miežiškius pirmą kartą, dar pernai prieš naujuosius metus nuvykę korespondentai I.Kulikauskienės vaikų globos namuose nerado. Direktorė telefonu neatsiliepė.
Korespondentus pasitikusi globos namų darbuotoja teigė, kad šiuo metu jų įstaigoje yra 8 vaikai, jauniausiam – 12 metų, vyriausiai merginai – 17 metų.
Gatvėje kalbinti miežiškiečiai nežinojo, nei kas vadovauja vaikų globos namams, nei kad prieš tai įstaigos direktoriumi dirbo I.Kulikauskienės sūnus E.Petrokas.
„Kartą į parduotuvę buvo atėjęs jaunas vyras, žmonės kalbėjo, kad globos namų direktorius. Kad jis Kulikauskienės sūnus, nežinau, nes jos nepažįstu“, – sakė Danutė Kuliavienė.
Miežiškių miestelio senbuvis Virginijus teigė nesuprantantis, kam dėl kelių vaikų reikėjo atiduoti pastatą, kuriame anksčiau buvo šarvojimo salė, rengiami gedulingi pietūs. Tokių paslaugų gyventojams tikrai reikėję.
Miežiškių klebonas Mindaugas Kučinskas patvirtino, kad pastatas priklauso Miežiškių parapijai, bet apie nuomą nieko nežinąs, nes tai darė jo pirmtakas.
Panevėžio vyskupijos generalvikaras Eugenijus Styra patvirtino, kad Miežiškių parapija pastatą Miežiškių vaikų globos namams perdavė pagal panaudos sutartį, jame šarvojimo salės nebuvę. Dvasininko žiniomis, sutartis artėja prie pabaigos, o ar ji bus pratęsta spręs parapija.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Diena, kai buvo atidaryti neįgaliųjų globos namai Liūdynėje, I.Kulikauskienei turėjo būti triumfo diena – juk savivaldybė už savo pinigus jos nuosavai įmonei vietoj seno namo pastatė modernų pastatą (žr. apačioje). Panevėžio rajono savivaldybės nuotr.
2. Pagrindinė I.Kulikauskienės valdomų įstaigų būstinė įsikūrusi pastate Miežiškiuose, kuriame veikia ir vaikų globos namai, dabar pervadinti į „Vilties slėnį“.
3. 4. Liūdynės globos namai savo veiklai gavo daug valdiškų pinigų, bet šių namų vadovė nelinkusi už tai atsiskaityti visuomenei. Ir vakar nuvykusių žurnalistų čia niekas nelaukė – jie stiprios moteriškės tiesiog jėga buvo išstumti pro duris (žr. nuotraukose).
5. E.Lunskis savivaldybės administracijai vadovavo 9 metus, beveik tiek pat jo pavaldume darbavosi ir I.Kulikauskienė.
6. P.Žagunis lakoniškas: nieko nežino.
7. E.Toliušis patikino nieko nežinojęs.
8. A.Pocių reikėjo traukti už liežuvio.
9. I.Kulikauskienė nuomoja patalpas trečiai savo įstaigai šiame privačiame Karsakiškio mūrinuke – buvusioje kavinėje.
10. Miežiškių miestelio senbuvis Virginijus nesupranta, kam dėl kelių vaikų reikėjo atiduoti pastatą.
11. Miežiškietė D.Kuliavienė teigė girdėjusi, kad anksčiau jų miestelio vaikų globos namams vadovavo I.Kulikauskienės sūnus.
A.Švelnos nuotraukos
