Septynioliktasis Šiaulių vyskupijos piligriminis žygis subūrė jaunimą iš visos šalies. Dalyvavome ir mes – Panevėžio vyskupijos Vabalninko ir Smilgių mokyklų jaunimas bei mokytojai.
Ne vienas į žygį išsirengė nebe pirmą kartą. Kas kviečia jaunimą vėl ir vėl sugrįžti, o naujokus pasiryžti nelengvam 3 dienų žygiui? Kokie motyvai skatina ir uždega kelionėn į šventąją vietą?
Kalbinti vyresni mokiniai savanoriai daugiausia kalbėjo apie įdomią religinę patirtį ieškant artimesnio ryšio su Dievu. Jis atsiranda kažkaip savaime visą kelią giedant, aplankant pakeliui bažnyčias, meldžiantis lauke šv. Mišiose ar adoruojant tyloje. Žygis – tai dvasinė, kultūrinė, pažintinė kelionė savęs atradimo link!
Jaunesnius, 13–14 metų, paauglius žygis traukia savo fizinių pajėgumų įvertinimu, naujų draugų atradimu, savęs išbandymu. Juk reikės padėti į šalį telefoną, cigaretes, kompiuterį ir būti su kitais. Tai ir tylus krikščioniškos bendruomenės kūrimas – sunkumuose ir nuovargyje būtinas vienas kito palaikymas. O sutiktų pakeliui žmonių rodytas didelis palaikymas ir meilė – dėžės obuolių, visoks kitoks vaišingumas mokė dėkingumo ir atjautos.
Smilgių gimnazijos septintokai Danielius Naujokas, Martynas Pariauka ir devintokė Kamilė Žostautaitė labiausiai įsiminė dviejų vakarų menines programas prie Rėkyvos ir Gauštvinio ežerų: dainos, žaidimai nuo scenos ir prie laužų, nakvynė didžiulėje palapinėje ar mažoje – kartu su Mergelės Marijos nešta skulptūra ir kryžiumi. Žygio pabaigoje gauti vyskupo pasirašyti diplomai dar kartą visus labai pradžiugino, o pūslės ant pėdų ar skaudantis kelis greitai užgis, pasimirš.
Ir jaunystė vėl kvies į naujus išbandymus ir atradimus.
Milda ŠVELNIENĖ, piligrimė, Smilgių gimnazijos tikybos mokytoja
Prierašai po nuotraukomis:
1. Jaunuoliai žygyje ir pailsėdavo, atgaudavo jėgas.
2. Nors nelengva, bet – pirmyn. M.Švelnienės nuotr.
"Panevėžio kraštas", 2019 09 24