Vėl pažadino pasaulį
Žinios apie ketvirtus metus Ukrainoje besitęsiantį karą per laiką ėmė vis mažiau dominti pasaulio žiniasklaidą, o paramą kariams renkantys savanoriai tiek Lietuvoje, tiek pačioje Ukrainoje skundėsi, kad žmonės vis mažiau nori aukoti. Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai vėl privertė spaudą bei televiziją atsisukti į Kyjivą.
Apžvalgininkus šokiravo keliolikoje Ukrainos miestų pirmą kartą karo metu vykę antikorupciniai bei prezidentą Volodymyrą Zelenskį kritikuojantys mitingai, o dabar dėmesio centre Kyjivas atsidūrė JAV prezidento Donaldo Trampo dėka.
Nobelio taikos premiją siekiantis pelnyti JAV vadovas per prezidento rinkiminę kampaniją buvo pažadėjęs karą Ukrainoje baigti per parą.
Tapęs prezidentu jis inicijavo derybas, tačiau šioms įstrigus, neteko kantrybės ir pagrasė Rusijai įvesiantis neregėtai skausmingas sankcijas, jei ši per trisdešimt dienų neužbaigs karo.
Rusija į tai iš pradžių rimtai nereagavo ir užsiminė turinti ato-minių bombų, o į tai reaguodamas D.Trampas įsakė į vandenyną išsiųsti du atomines raketas gabenančius povandeninius laivus.
Pasauliui prašnekus apie kilusią atominio karo grėsmę, Maskvoje įvyko skubus JAV bei Rusijos atstovų susitikimas, po kurio V.Putinas pareiškė sutinkantis derėtis su D.Trampu dėl karo užbaigimo.
Gviešiasi užgrobtų žemių
Vakarų žiniasklaidon prasiskverbė tariamasis Maskvos sugalvotas karo užbaigimo planas, pagal kurį Rusijai turi atitekti okupuoti Krymas bei Donbasas, tuomet ji atitrauks savo karius iš Chersono ir Zaporižės regionų. Nors tai vien susitarimų juodraštis, tokius siūlymus Kyjivas įvertino labai kritiškai.
Siūlymą atiduoti Rusijai dalį okupuotų teritorijų kaip nepriimtiną įvertino tiek opozicijos lyderis, eksprezidentas Petro Porošenka, tiek dabartinis šalies vadovas V.Zelenskis. Pastarasis pareiškė, kad karo užbaigimas turi būti sąžiningas ir sutapti su Europos šalių saugumo interesais.
V.Zelenskis priminė, kad Vakarai nereagavo, kai Rusija užėmė Krymą, Donecką bei Luhanską, o dabar V.Putinas nori legalizuoti antrą Ukrainos padalijimą, bet jei bus antras, tai bus ir trečias, nes Rusija nesustos.
Ukrainos atstovai Londone skubiai susitiko pasitarti su Europos valstybių vadovais, o susitikime dalyvavo ir JAV pasiuntiniai. Europos lyderiai palaikė Kyjivo reikalavimą, kad taikos derybose dalyvautų ir Ukrainos atstovas, o teritoriniai pakeitimai būtų derinami su Kyjivu.
Europos lyderiai pažadėjo ir toliau ginklais remti Kyjivą bei siūlė derantis dėl taikos suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
Teritorijų išsižadėjimas sukeltų politinius ginčus
JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ baiminasi, kad kategoriškas Ukrainos prezidento atsisakymas derėtis dėl teritorijų apsikeitimo gali įsiutinti JAV prezidentą, mat šis garsėja nenuspėjamu elgesiu ir tuo, kad nemėgsta prieštaravimo.
Baiminamasi, kad Ukrainai atsisakius daryti nuolaidas D.Trampas gali nurodyti nebetiekti ginklų Kyjivui, o tai dar labiau pablogintų gynybines jo galimybes.
Tačiau primenama, kad Krymą ir didžiąją dalį Donbaso Rusija okupavo prieš vienuolika metų, o Ukraina per tiek laiko nepajėgė atkovoti.
Dalis Ukrainos apžvalgininkų jau seniai teigia, kad pravartu būtų pripažinti karčią realybę, jog tos teritorijos yra prarastos.
Apsikeitus teritorijomis, konstitucijas turėtų keisti ne tik Krymo ir Donbaso išsižadanti Ukraina, bet ir Rusija, kuri okupuotas teritorijas skubiai įtraukė į savo šalies sudėtį. Tai reiškia, kad derybų procesas nebūtų greitas, o teritorijų išsižadėjimas sukeltų politinius ginčus.
Ypač aštrūs ginčai būtų Kyjive, o didžiausią kritiką tektų atlaikyti V.Zelenskiui. Mat prezidentas tautiečiams nuolat žadėjo kare pergalę ir visų okupuotų teritorijų išvadavimą.
Minėtas teritorijas pripažinus Rusijai, prezidentas daugelio akyse taptų išdaviku, žmonės primintų, kad tokį taikos pasiūlymą Rusija iškėlė karo pradžioje, o jį pasirašius šalis būtų išsaugojusi daugybės karių ir civilių gyvybes.
Ukraina savo teritorijomis neprekiaus
Garsus Kyjivo apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas teigia, kad, Rusijai atidavus Donecko regioną, po kelerių metų atnaujinusi puolimą Maskva iš ten galėtų lengviau veržtis į Dnipro regioną. Mat nors Rusija yra užėmusi didžią dalį Donecko regiono, ukrainiečiai sėkmingai gina jo pakraščius, besiribojančius su Dnipro regionu.
Eksprezidentas P.Porošenko pareiškė, kad Ukraina neprekiaus savo teritorijomis ir jų neišsižadės, bei paragino D.Trampą tesėti pažadą, jog Maskvai atsisakius Vakarų siūlomo taikos plano skelbs jai dideles sankcijas, o Ukrainai tieks daugiau ginklų.
Kol kas neaišku, kaip į Europos partnerių pasiūlymus reaguos D.Trampas ir kaip juos vertins Maskva.
Neįmanoma nuspėti ir kas bus, jei D.Trampo taikos pastangos dėl Kyjivo bei Europos lyderių prieštaravimų sužlugs. Ar D.Trampas tesės pažadą įvesti labai griežtas sankcijas Rusijai, ar bausmę skirs Ukrainai, įsakydamas nebetiekti jai ginklų?
Dabartinė situacija fronte yra labai nepalanki Kyjivui, nes Rusijos kariai kasdien pasistūmėja į priekį ir užima naujus kaimus.
Maskva mulkina Vakarų šalis
Fronte kovojantis garsus karo apžvalgininkas Jurijus Butusovas pareiškė, kad Maskvos pasiūlyta sutartis reiškia Kyjivo kapituliaciją ir ketvirčio teritorijų atidavimą priešui, negaunant iš Vakarų jokių tvirtų tolesnio saugumo garantijų.
Apžvalgininko teigimu, dėl taikos Ukrainoje Maskva su JAV bei ES derasi vienuolika metų ir visą tą laiką mulkina Vakarų šalis, siekia jas sukiršinti ir derybas vilkinti.
Anot J.Butusovo, Maskvą paversti derybose nuolaidesne padėtų tai, jei Ukrainos armija sustabdytų Rusijos puolimą ar net pereitų į kontrpuolimą. Dauguma karo ekspertų abejoja, ar Ukrainos armija yra pajėgi tai padaryti, nes dėl stringančios mobilizacijos fronte trūksta karių.
Jungtinės Karalystės žvalgyba pranešė, kad liepos mėnesį Rusija užėmė 500–550 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, tiek pat užėmė ir birželį. Šiuos užkariavimus rusai pasiekė Donecko regione, kur baigia apsupti strategiškai svarbų Pokrovsko miestą.
Daug liūdnesnes prognozes nusakė garsi visuomenininkė, dronų armijai tiekimo projekto „Victory drones“ vadovė Marija Berlinskaja. Ji pareiškė, kad dėl didelio žuvusiųjų bei sužeistųjų kiekio ir milžiniško dezertyravimo karių fronte labai trūksta, todėl Rusija gali jau šią žiemą prasiveržti iki Kyjivo.
Moteris paragino suaktyvinti mobilizaciją ir frontui siųsti didelį pastiprinimą.
Karą nori užbaigti kuo greičiau
Sociologinę ukrainiečių apklausą atlikęs „Gallupo“ institutas iš JAV paviešino liepos 1–14 dienomis šalyje darytą tyrimą. Tyrimas paliudijo, kad 69 procentai žmonių nori kuo greitesnio karo užbaigimo derybomis ir tik 24 procentai siūlo kovoti iki pergalės.
O 2022 metais darytoje apklausoje tik 22 procentai pasisakė už taikos derybas, o 73 ragino kovoti iki pergalės.
Paaiškėjo ir tai, kad dauguma ukrainiečių netiki greita karo pabaiga – net 64 procentai apklaustųjų nemanė, kad kovos pasibaigs per artimiausius 12 mėnesių. Tuo tvirtai tikėjo vos penki procentai žmonių, o dar dvidešimt procentų vylėsi, kad taip gali nutikti.
Vykstant deryboms dėl taikos, pastarosiomis dienomis Rusija sumažino į civilinius Ukrainos objektus siunčiamų raketų ir dronų kiekį, tačiau ir toliau sėjo nekaltų piliečių mirtį.
Kyjivą papiktino pranešimai, kad dronas Chersone atakavo reisinį autobusą ir sužeidė šešiolika žmonių, keli iš jų yra kritinės būklės. Medikai kovoja ir dėl šešių civilių gyvybės Charkive, žmonės buvo sužeisti baldų parduotuvėje, kai dienos metu į ją atskriejo dronas. Zoločevo miestelyje dronas sunaikino ligoninės pastatą, o Dnipro regione poilsiavietę prie ežero.
Nepaisydami pavojaus sirenų, Kyjive šimtai žmonių rinkosi atsisveikinti su Maidano aikštėje pašarvota žurnaliste Viktorija Roščyna, kurią išsigimę budeliai ne tik nukankino Rusijos kalėjimuose, bet ir išpjovė vidaus organus, kad nebūtų galima nustatyti, kokį sadizmą moteris patyrė.
Prierašas po nuotrauka:
Dega ligoninės pastatas Zoločevo miestelyje Charkivo regione.
E.Butrimo nuotr.
_sk0.jpg)