Silpnaregei ir menkas atstumas – jau iššūkis
„Dievo ir valdžios užmirštas miesto pakraštys. Kodėl vis gražinamas tik centras, o mes metų metais palikti visiškai be dėmesio? Ar mes kokie antrarūšiai?“ – taip Žemaičių gatvės mikrorajoną apibūdina čia gyvenantys panevėžiečiai.
Korespondentės paklausti, ar prisimena, kada mikrorajono keliukai ir šaligatviai buvo tvarkomi, jie tik gūžteli pečiais ir purto galvas. Išties, pasižvalgius į akis krenta šaligatviai, kuriuose plytelių trūksta kaip šachmatų lentoje. Kitos iškilotos medžių šaknų, ištrupėjusios, apaugusios žolėmis. Gatvės lopytos perlopytos.
Šaligatvių bortai atrodo kaip iškramtyti gabalais, o einant link vaikų darželio tokie aukšti, kad už jų užkliūti koja – vienas juokas. Kad negražūs – į tai dar būtų galima nekreipti dėmesio, bet iš tiesų jie yra pavojingi vaikams, seneliams, ligoniams, neįgaliesiems.
Atsargiai ir iš lėto dėliodama kojas iš tolo ateina moteris. Akivaizdu, kad ji labai silpnai mato ir įveikti šį atstumą jai tikras iššūkis. Sunku įsivaizduoti, ką darytų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus.
Per Žagienio upelį nutiesto tiltelio pakopos nutrupėjusios, jais lipdama jau kita praeivė, lyg tyčia, klupteli. Kito tiltelio turėklai nežinia kada buvę dažyti. Upelis užžėlęs, plūduriuoja šiukšlės ir plastikinis butelis.
Kai kur trūksta elementarios tvarkos. Pakaktų keliukus šonuose nugramdyti, ir tai jau gražiau atrodytų.
Gyventojai atviravo, kad liūdna pagalvojus – maži miestukai, kaimai susitvarkę savo aplinką, o Panevėžio valdžiai rūpi tik tai, kaip atrodo vietos, skirtos reprezentacijai.
Valdininko ir atsakymas valdiškas
Panevėžio merei Loretai Masiliūnienei nusiuntėme klausimus, kodėl Žemaičių gatvės mikrorajonas valdžios užmirštas? Ar numatoma jį tvarkyti? Jei taip – tai kada? Jei ne – kodėl?
Nejaugi šiame miesto pakraštyje gyvenantys panevėžiečiai nenusipelno pagarbos ir saugios aplinkos?
Į klausimus atsakė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Jis paaiškino, kad Žemaičių mikrorajone infrastruktūros priežiūra vykdoma taip pat kaip ir visame mieste – pagal nustatytas tvarkas, prioritetines eiles ir galiojančius teisės aktus.
Vedėjas tvirtino, kad avarinės vietos šaligatviuose ar gatvėse šalinamos nedelsiant, o miegamųjų miesto mikrorajonų priežiūra esą vykdoma nuolat.
Tai kilo klausimas, ar Žemaičių mikrorajonas nėra miegamasis? Ir ar šaligatvio bortas nėra avarinis, jei išsikišęs per gerą sprindį?
Vedėjas įžūliai apsimelavo
Dėl kitos D.Vadlugos atsakymo dalies – tai jau nei verkti, nei juoktis.
„Šiemet Žemaičių mikrorajone sutvarkytas Staniūnų gatvės pėsčiųjų takas nuo Beržų iki Vilniaus gatvės“, – teigė valdininkas.
Tačiau tai yra pusiau melas. Nes sutvarkyta tik dalis nurodytos atkarpos – nuo Vilniaus gatvės iki sankryžos su Aukštaičių gatve.
O toliau Beržų gatvės link – visiška stagnacija. Vienoje pusėje šaligatvis išvis niekuomet nebuvo klotas, tik kažkuo užlietas.
„Kiti darbai planuojami etapais, įvertinus jų būklę ir finansines galimybes. Savivaldybės investicijų prioritetai pirmiausia skiriami pagrindinėms miesto gatvėms, parkams ir intensyviai lankomoms viešosioms erdvėms, nes jose judėjimo srautai didžiausi“, – teigė D.Vadluga ir taip pripažino, kad viskas tenka miesto centrui.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Šaligatvių kampai – nutrinti, nuvažinėti.
2. Plytelės nepaklotos prie suolelio šalia pašto, parduotuvės.
3. Gal geriau jokio šaligatvio nei nudaužytas?
4. Prie atliekų konteinerių gali ir koją nusisukti.
5. ir 6. Pasak valdininko, pėsčiųjų takas nuo Beržų gatvės iki Vilniaus gatvės sutvarkytas. Ar tikrai?
7. Tokios tiltelio per Žagienio upelį pakopos.
8. Prie darželio bortas išsikišęs per sprindį.
A.Švelnos nuotraukos
