„Kai pribėgau prie įnešto kario paauglio veidu ir puoliau jį apžiūrėti, supratau, kad niekuo padėti nebegalėsime, o kai ėmiau ieškoti jo dokumentų ir iš kišenės pabiro čiulpiamieji saldainiukai, nebesusilaikiau ir ėmiau kūkčioti“, – pasakojo karo gydytoja, majorė Jelena Krivonos.

45 metų terapeutė prisipažino tą dieną sužinojusi, kad į fronto zoną buvo pasiųsta brigada, kurioje tarnauja jos 24 metų duktė Katia, todėl į devyniolikmečio kario mirtį sureagavo taip jautriai. Be to, Jelena išgyvena ir dėl Soledare kovojančio sutuoktinio Michailo, irgi majoro, kuriam jau teko patirti dvi kontūzijas.

„Tai, kad visi šeimos nariai yra kariškiai, nėra labai dažnas reiškinys, užtat porų, kuriose abu sutuoktiniai tarnauja armijoje, yra nemažai, mūsų brigadoje net septynios tokios poros buvome“, – pasakojo Jelena.

Nedideliame kaimelyje šalia Severodonecko augusi Jelena iš tikrųjų neplanavo tarnauti armijoje, tačiau įsimylėjusi karo akademijos studentą nusprendė visur būti kartu ir gydyti kariškius.

Tarnauti armijoje neketino

Jelena su Miša susipažino visiškai atsitiktinai.

„Norint iš medicinos instituto bendrabučio savaitgaliui parvykti pas mamą, paskutinius dešimt kilometrų tekdavo eiti pėsčiomis. Kartą einant sustojo mašina, kurioje važiavo kaimynų sūnus su dviem bičiuliais karo akademijos studentais, o įlipusi atsisėdau greta Mišos“, – taip jųdviejų pažintį prisiminė Jelena.

Vakare visi nuėjo į šokius, ryte vaikinai išvyko atgal, tačiau Miša Jelenai ėmė kasdien rašyti po 3–4 laiškus.

„Ištekėjau dvidešimties, po metų gimė duktė, o dar po metų kartu su vyru išvykome į jo paskyrimo vietą – Bolgrado miestelį Odesos regione“, – pasakojo Jelena.

Santuokinio gyvenimo pradžią moteris prisimena kaip labai sunkią, nes nepriklausomybę atgavusioje Ukrainoje kariškių uždarbiai buvo nepaprastai maži.

„Mišos alga buvo 120 grivinų, mano pašalpa vaikui siekė 20 grivinų, o sauso pieno paketas kūdikiui kainavo 35 grivinas. Kareiviai gatvėje rinkdavo nuorūkas ir maldavo giminaičių, kad iš kaimo atsiųstų lašinių ir bulvių“, – prisimena Jelena.

Po metų tą karinį dalinį išformavo, o 2004-aisiais abu liko be darbo. Jaunavedžiai atsikraustė pas vyro brolį į Charkovą, ir kelis mėnesius aštuoni žmonės su dviem katėmis ir šunimi gyveno dviejų kambarių bute.

Jelena gavo darbą karinėje ligoninėje, o vyras įsidarbino pas juvelyrą ir ėmė gaminti sidabrinius papuošalus. Jo dovanotus žmona dabar nešioja net vykdama į frontą. Kai 2014 metais Maskva pradėjo karą Donbase, vyras išvyko savanoriu, o po metų vėl buvo priimtas į armiją.

Ir duktė panoro tapti karininke

„Aš pasižadėjau, kad į kariuomenę grįšiu tada, kai duktė baigs mokyklą ir išvyks studijuoti. Taip ir padariau, tikėjausi, kad Katia pasirinks kitą kelią, tačiau dvejus metus pasimokiusi chemijos Čekijoje, nusprendė tapti karininke, įstojo į akademiją Lvove ir net kažkiek laiko tarnavo kartu su mumis viename dalinyje“, – pasakojo Jelena.

Jelena terapeute dirba karinėje Charkovo ligoninėje, tačiau jau beveik dvejus metus kas kelis mėnesius yra siunčiama į vis kitą ligoninę arčiau fronto. Tam, kad talkintų tenykščiams medikams, mat, kilus karui, dalis gydytojų, o kai kur beveik visi, spruko į saugesnes vietas ar net užsienį.

Kadangi informaciją apie žuvusių bei sužeistų karių kiekį Ukrainos vadovybė viešinti draudžia, to Jelenos ir neklausinėjau. Majorė nebuvo linkusi atvirauti ir apie karių psichikos būklę, ligas bei nusiskundimus.

O kai pasakiau, kad prie miestelio parduotuvės užkalbinti trys kareiviai prasitarė, jog jų dalinyje siautėja paslaptingas virusas, į ligoninės lovas suguldęs daugybę vyrų, majorė tarstelėjo, kad prasidėjus šalčiams visada taip būna. Esą silpnesnį imunitetą turintys kariai ima sirgti kvėpavimo takų ligomis, peršalimais.

„Negalvokit, kad mes, kariškiai, esame antgamtiškai tvirti ir nieko nebijome, ramiai miegame net šalia sprogstant bomboms. Taip nėra. Aš, pavyzdžiui, be raminamųjų vaistų retai užmiegu, o juos neretai geria ir vyras, ir duktė“, – kalbėjo terapeutė.

Labiausiai atpalaiduoja ir džiugina gyvūnai

Jelena ypač išgyveno vyrui patyrus kontūzijas, nors šis ir bandė nuslėpti sužeidimus, kad žmona su dukra nesijaudintų. Katia irgi mamai apie patirtus pavojus nepasakoja, nes žino, kad ši jautriai į tai reaguoja.

„Mūsų šeima yra drausminga, konkreti, todėl, kai neseniai dukrai pasakiau, kad ir ją, ir jos tėtį beprotiškai myliu, ši paprašė apie švelnumus kalbėti po karo, nes dabar reikia ne graudinti vienas kitą, bet būti susikaupusiems ir dalykiškiems“, – pasakė Jelena.

„Po karo mūsų sodyboje auginsiu dar daugiau gyvūnų, nes tai mane labiausiai atpalaiduoja ir džiugina. Laikėme ne tik šešis šunis ir tris kates, bet ir būrį vištų bei kalakutų. Paukščių nebeliko nė vieno, nes pirmąją karo dieną privalėjome skubiai išvykti, tad juos išleidau į pievą pagalvojusi, kad geriau tegul žūna laisvi gamtoje nei kad iš bado“, – pasakojo majorė.

Jelena taip myli savo šunis ir kates, kad porą kartų per savaitę vyksta šimtą kilometrų iš ligoninės pafrontėje šiems pridėti maisto. Dažnai kartu mašinoje veža sužeistą ar sergančią benamę katę arba šunį, kuriuos fronto kariai prašo nugabenti pas veterinarą.

„Po visų žiaurumų, kuriuos mato ir patiria fronte, gyvūnai kariams tarsi gražina prisiminimus apie namų jaukumą, tad jie noriai globoja paliktus kates ir šunis, dalijasi maistu“, – pasakojo Jelena.

Medikei giliai atmintin įstrigo vienas atvejis, kai sunkiai sužeistas ir trumpam sąmonę atgavęs karys paklausė, ar viskas gerai kartu buvusiam kovos draugui ir ar nieko neatsitiko jo globojamai katytei Murkai.

Kartais mirusieji aplanko sapne

„Apie gydytų karių mirtis stengiuosi negalvoti, nes visą dėmesį reikia skirti gyviesiems, tačiau per sapnus mirusieji kartais aplanko, o tą vaikinuką su iš kišenės pabirusiais saldainiais sapnuose jau ne kartą regėjau. Jis buvo per jaunas žūti, bet karą pradėjusiems Kremliaus vadams gailesčio jausmas turbūt yra svetimas“, – sako majorė.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Į ligoninę, kurioje dirbo Jelena, atskriejo raketa, tačiau medikai ir pacientai ką tik buvo evakavęsi.

2. Jelena su pavaldiniais – ligoninės personalu – visada pasiruošę gelbėti sužeistuosius.

3. Jelena su kolega mediku į mūšių zoną vyksta karo greitosios pagalbos mašina.

E.Butrimo nuotraukos