Grįžusių paukščių čiulbėjimas nustelbia bet kokias mintis apie žiemą, tačiau ne kalnų slidinėjimo mėgėjams. Jie vis dar suka akis į kalnus – juk ten dar sočiai sniego.

Beveik visi renkasi Vakarus ir neapsirinka – ten jų išties laukia geras poilsis. Austrijoje ar Italijoje slidinėjimo trasos lygios, glotnios, jų tiek daug, kad nebežinai kurią rinktis.

Bet Vakarai po visų pandemijos ir karo supurtymų paslaugų kainas kelia vis aukštyn, ir ne kiekvienas mirtingasis gali tą išbandymą pinigine įveikti.

Tad kodėl nepasukus į kitą pusę – į tą šalį, kuri dar vis garsėja ypatingu svetingumu lietuviams? Į Sakartvelą.

Pigiosios oro kompanijos irgi smarkiai gundo – siūlo skrydžius tik už 50 eurų į abi puses.

Susigundom. Tie, kurie perka bilietus pirmieji, sumoka būtent tiek, o tie, kurie truputį uždelsia svarstydami, jau trigubai – 150 eurų į abu galus. Bet ir tai gerai.

Artėjant kelionei „Wizair“ sugeba sunervinti – praneša, kad skrydis iš Vilniaus oro uosto perkeliamas į Rygą. Bet panevėžiečiams kas – ar į tą pusę, ar į kitą – beveik toks pat atstumas.

Iš Rygos nemažas lėktuvas pakyla pilnutėlis. Iš kontingento suprantame, kad slidinėjančių čia nedaug. Betgi tai irgi puiku – turistai turi ką veikti Sakartvele ir žiemą!

Pasitinka beveik prabanga

Kutaisio oro uoste pasitinka tuntas šunų. Jie čia – šalies vizitinė kortelė. Dar prieš keletą metų maisto kaulijo visiškai vargani šunelėkai – sergantys ir perkarę, o dabar jau kitokie – aiškiai sotūs, palepę. Žymekliai ant ausų liudija, kad valstybė ėmė rūpintis ir šiais padarėliais.

Didžiausias šalies slidinėjimo kurortas yra Gudauris netoli sostinės Tbilisio. Bet jis – ir šalia valstybinės sienos su Rusija, ten žmonių knibždėlynas.

Todėl mes pasirenkame Bakurianį. Jis yra garsiojoje kurortinėje Boržomio vietovėje, itin traukiančioje turistus vasarą. Ir su tradicijomis – slidinėjimo kurortui jau greit bus šimtas metų.

Pasamdyta 8 keleivius sutalpinančia mašina pasiekiame tikslą per 4 valandas, kiekvienam tai kainuoja po 30 eurų.

Nakvynei gauname beveik prabangų viešbutį, jei taip galima sakyti, Sakartvele. Už 25 eurus parai – ir SPA malonumai: pirtys, baseinai. Už trasas moki beveik triskart pigiau nei Vakaruose.

Ir susipažinimo ceremonija

Kurorte – vien kartvelai, rusiškai šūkaujant beveik neišgirsi, sutikti keli ukrainiečiai kalba pabrėžtinai savo tarme. Daug jaunimo, labai daug mokinukų su treneriais, o senimas keltuvais pasiekia kalną ir ten susėdęs grožisi gimtosios šalies peizažu, šildosi veidus atsukę į saulę. Jaunos poros su mažyliais irgi mėgaujasi grynu kalnų oru, čia jiems įrengta visokių karstyklių.

Viename vagonėlyje kilti aukštyn susėda pulkelis vaikų, įsimylėjėlių porelė ir aš. Guvi mergytė iškart pradeda susipažinimo ceremoniją. Kai pasakau, kad esu lietuvė, grupė pagarbiai nuščiūva, o vaikai puola čiauškėti visomis kalbomis, kokias tik moka. Atsisveikindami visi širdingai vieni kitiems palinkime puikios dienos.

Autobuso gali ir nesulaukti

Lietuviai jau pamažu apsipranta prie to, kad apdainuotas kartvelų svetingumas jau tapo proporcingas tavo piniginės dydžiui, o nepunktualumas – neišgujamas įprotis.

Autobusas į trasas kursuoja esą kas pusvalandį, bet jau pirmą dieną visą valandą jo nesulaukęs kulniuoji pirmyn atgal pėsčiomis. Gerai, kad netoli – gal kilometras. Bet įsėdęs į autobusą gali atsiskaityti banko kortele, tiesiog ją priglausdamas prie panašaus į mūsų įrenginio.

Valgio kainos jau nebedaug skiriasi nuo lietuviškų, bet vis tiek jos dar mažiau kandžiojasi, o ir porcijos galingos. Jei taupai, pakanka pasiimti tik chačapurį – jo vieno (kaip picos) už kelis eurus pakaks pasisotinti keliems – tešla tokia minkšta, o sūris toks riebus, kad turi kaip mažiukas aplaižyti riebaluotus pirštus.

Paskutinę dieną atslenka pūga

Slidinėjimo dienos dviejų kilometrų aukštyje lekia kaip ir pačios slidės ar snieglentės, tad ateina ir paskutinė diena, o su ja ir didžiulė pūga. Tenka jau iš ryto grąžinti išsinuomotą įrangą ir smagintis romantika.

Sniegą taip verčia, kad nematyti net kelio, o mašinas tenka kastuvais krapštyti iš baltų storų patalų. Šaligatvis iškart prapuola, jei nori juo eiti – įklimpsi į pusnis kone iki juosmens. Tenka čiužinėti tuo pačiu siauru keliu kartu su mašinomis.

Kai pasirodo barstomosios, jau ir pavakarėja. Bet stebuklai – beveik nėra aukų, tik vienur kitur išgirsti kartvelus riejantis sukūlus mašinas.

Nėjo miegoti, kol neišgirdo

Atvykęs mūsų išvežti vairuotojas niūrus, mažakalbis. Vėliau kiek atsivėręs jis paaiškina, kad nemėgsta rusų, bet lietuviai – tikri bičiuliai. Važiuoja jis taip lėtai, kad jau net niurzgame, bet ir suprantame – nuo kalnų leidžiantis serpantino vingiais kelias slidus ir pavojingas.

Po dviejų valandų sniegą pakeičia liūtis. Ji tokia smarki, kad upeliūkščiai kelius patvindo, o čia dar kelio remontas, tiesiama nauja automagistralė, vilkikai vorele ropoja...

Netrukus išgąsdina šiurpokas vaizdas – vandens paplauta įgriuva, į duobę pasiglemžusi traktorių.

Vairuotojas tik tada išsitaria, kad vežė mus aplinkui, nes buvo pranešta, jog viename posūkyje kelią užtvėrė nugarmėjusios žemės.

Vėliau, jau grįžus į Lietuvą, sužinome, kad tomis dienomis liūtis paplovė ir keletą namų, buvo aukų.

Sužinome ir tai, kad vienas kartvelas, mūsų bičiulės tėvas, nėjo tą naktį miegoti tol, kol iš kartu su juo buvusios dukters neišgirdo, jog mes oro uostą pasiekėme laimingai.

Štai čia ir slepiasi tas tikras nemirtingas kartvelų svetingumas.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Po pūgos vyrai mašinas atkasinėjo iš sniego klodų.

2. Per naktį privirtus sniego – vaikams tik džiaugsmas.

3. Sutemus miestelio centras nušvito šviesomis – sningant bevaikštantys po jį jautėsi romantiškai.

4. Sakartvelas dar negali pasidžiaugti kalnų slidinėjimo rekordais, bet ateity visko gali būti.

5. Benamiai šunys – mieli slidininkų palydovai.

6. Valgyti chinkalius (lyg ir koldūnus) ne taip paprasta – vidinė gardžioji sunka turi išsilieti tiesiai į burną.

7. Skambantys varveklių vargonai džiugina svajoklių akį.

8. 9. Pavakary iš trasų grįžta ir mažiausieji – mama neša kūdikį, o tėtis stumia vežimėlį.

10. Naktį važiuodami į oro uostą tapome liudininkais nemažos, ekskavatorių bandžiusios pasiglemžti nuošliaužos.

S.Balandytės nuotraukos