Tiesiog pastatė ant tako
Panevėžio dailės galerijoje parodos „X: Laisva erdvė“ atidarymas dviem vieną darbą kūrusiems autoriams virto pažeminimu: jų kūrinys nebuvo pakabintas greta kitų drobių, o paguldytas ant grindų, tiesiog ant tako.
Nemaloniai pasijuto panevėžietis tapytojas Sigitas Laurinavičius ir Šiaulių universiteto dėstytojas, vitražų kūrėjas Rimvydas Daužvardis.
Menininkų duetas parodoje pristatė ir idėja, ir konstrukcija žiūrovus sudominusį kūrinį „Struktūra“. Tai – ant medinio rėmo iš stiklo ir veidrodžių detalių bei ištapytų drobės kvadratėlių sukonstruotas darinys. Keliuose drobių kvadratuose yra ištapyti barkodai, juos nuskenavęs žiūrovas gauna prieigą prie kitų meno kūrinių. Stiklo konstrukcijos virš tuščių langelių iškilusios į viršų tarsi keistos piramidės.
Vylėsi, kad įvyko nesusipratimas
Šioji ekspozicija yra viena iš penkių meninio projekto „X“ dalių. Jo esmė, kad vieną darbą kuria du menininkai.
Iš pradžių į projektą kviesti tik panevėžiečiai, vėliau įsitraukė daugiau šalies profesionalių kūrėjų.
„Laisva erdvė“ yra ketvirtoji projekto dalis, joje dalyvavo 36 skirtingų sričių menininkai ir sukūrė 18 darbų. Paroda pirmiausia buvo pristatyta Daugpilyje, kultūrine veikla plačiai pagarsėjusiame Marko Rothko meno centre.
Latvijoje lietuvių ekspozicija sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo ir žiniasklaidos dėmesio.
Po to kūriniai buvo išeksponuoti Panevėžio dailės galerijoje.
Abu žadėjo pataisyti
„Per parodos atidarymą pamačiau, kad mūsų darbas guli“, – sakė S.Laurinavičius.
Ekspoziciją kabinusiems Dailės galerijos darbuotojams jis iš karto nurodė, kad toji konstrukcija neturėtų gulėti, ji parengta kabėti kaip tapybos darbas, toks buvęs jo ir kūrybinio partnerio R.Daužvardžio sumanymas. Autoriai kūrinį konstravo taip, kad žiūrovas jį matytų akių lygyje.
Tą patį S.Laurinavičius išsakė ir galerijos vadovui Egidijui Žukauskui.
„Maniau, gal tiesiog nesuprato, kaip turi būti, tad tikėjausi normalios reakcijos ir iš kalbos su direktoriumi supratau, jog pasistengs klaidą ištaisyt“, – pasakojo menininkas.
Dėl netinkamai rodomo darbo S.Laurinavičius pasikalbėjo ir su projekto autoriumi bei parodos kuratoriumi Albinu Vološkevičiumi. Jis teigė galerijos vadovui taipogi paaiškinęs, jog kūrinys privalo kabėti, o ne gulėti.
Kodėl vienur kabo, o kitur jau tik guli?
Dar didesnė nuostaba S.Laurinavičių ištiko, kai per LRT pamatė reportažą apie šią parodą.
Tiesa, iš pradžių apsidžiaugė, nes ekrane iš arti buvo rodomas jų dueto kūrinys, manė – puiki sklaida, jų darbas pamatytas, jam parodytas dėmesys.
Džiaugsmas išgaravo pamačius, jog „Stuktūra“ teberiogso ant žemės.
Po kurio laiko autorius užsuko į galeriją, tikėjosi, kad visgi kūrinys jau atsidūrė garbingesnėje vietoje – šalia kitų tapytojų drobių. Deja, jis buvo likęs gulėti ant grindų.
„Kai sulaukiu lankytojų klausimų, kodėl vienur kaba, kitur guli, supratau, kad žmonėms, kurie matė ekspoziciją Rothko centre, keistai atrodo. Gal mano, jog autoriai šitaip eksponuojasi iš mandrumo ar gal net patys nežino, kaip tas darbas turi atrodyti“, – sakė menininkas.
S.Laurinavičius mano, kad šioji situacija, kai kūrinys žiūrovams rodomas ne taip, kaip reikia, o nutėškus jį ant grindų, demonstruoja Dailės galerijos vadovo ir darbuotojų abejingumą kūrėjams. Juk nenormalu, kad autorius neturi teisės pasirinkti, kaip jo kūrinį rodyti. Kitąkart gali nutikti ir taip, kad paveikslą pakabins aukštyn kojom.
„Negalėčiau sakyti, kad parodą kabinę kolegos neturi supratimo. Problema kita: visiškas atsainumas. Galerija pagaliau turėtų susiimti ir baigti nepageidaujamas saviveiklas“, – sakė S.Laurinavičius ir pridūrė jau netenkąs kantrybės dėl tokio nesusikalbėjimo.
Ne pirmas kartas, kai nesiskaito
Parodos kuratorius A.Vološkevičius patikino, jog tikrai ne jo sprendimu vienas paveikslas paliktas tysoti ant grindų.
„Kai man paskambino E.Žukauskas ir paklausė, kaip tas darbas turėtų kabėti, pasakiau pažiūrėti į mano feisbuką, kur yra nuotraukos iš Rothko meno centro ekspozicijos. Ten matyti, kad jis kabo ant sienos šalia kitų autorių kūrinių. Nežinau, kodėl jo nepakabino“, – sakė jis.
Plačiau pakomentuoti situacijos A.Vološkevičius nenorėjo, tik prasitarė, kad ne pirmas kartas, kai galerija nesiskaito su kūrėjais, nepaiso jų paaiškinimų, kaip turėtų būti rodomas kūrinys.
Anot A.Vološkevičiaus, tai Dailės galerijos vidaus reikalas, o svetimų skalbinių jis nenori skalbti viešai.
Keistai lygino su stalinizmu
Dailės galerijos direktorius E.Žukauskas sakė nematąs problemos dėl neteisingai išeksponuoto paveikslo.
„Tai, kad kūrinio autorius išsakė savo nuomonę, kaip turi būti rodomas darbas, nieko nereiškia. Kas būtų, jei visi 36 menininkai nurodinėtų, kaip kūrinius kabinti? Kiltų chaosas“, – tikino vadovas.
Dar jis patikino, kad galerija nė vieno menininko neklausė, kaip reikia jų kūrinius kabinti, ir nė vienas pretenzijų nepareiškė, esą tik S.Laurinavičiui neįtiko.
Betgi visi paveikslai kabo ant sienų, kažkodėl nepagarba parodyta tik vienam autoriui?
Į tai direktorius neatsakė. Jis pareiškė, jog už ekspoziciją atsakingi jo darbuotojai yra profesionalai ir geriau žino, kur, ką ir kaip kabinti. Dar patikino, kad į jų darbą nesikišąs, nes jais besąlygiškai pasitiki.
„Jei pats diktuosiu, kaip viskas turi būti, bus stalinizmas“, – dar neva pajuokavo.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Tapybos, medžio ir stiklo konstrukcija buvo kurta taip, kad žiūrovas ją matytų akių lygyje.
2. Žiūrovams, kurie kitose erdvėse matė šį kūrinį kabantį, dabar buvo keista jį matyti ant žemės.
G.Kudirkienės nuotraukos
