„O ar žurnalistai gali kalbinti ligonlapį turintįjį?“
Va čia tai bent klausimas! Jei nežinotum, kas klausia, manytum, kad kokia nors iš mėnulio nukritusi marsietė. Bet kai žinai, kad tai mums jau žinoma asaba – Panevėžio valdančiųjų politikė Valkiūnienė, tik pasijuoki, mat atsimeni, kaip anksčiau ji mums aiškino (labai rimtu veidu), kad biuletenį turintis žmogus nebūtinai turi gulėti lovoje – gali ir į kosmosą nuskristi, net atgal grįžti.
Ką į tokį klausimą atsakyti Birutei? Gal tik tai, kad tegul dar džiaugiasi, jog kas nors kalbina, bent kokį žodelį nori išgirsti, gyva laiko. Juk tylintis politikas – miręs politikas. Kam tada žmonės jį ir rinko.
Jaučiu, Birutė jau skundą raito Žurnalistų etikos inspektoriui. Nebus naujiena. Raitė ir anksčiau.
Nemažai tokių skundus raitančių komediantų mūsų kelyje pasitaiko – ir toks vaikų darželio direktorius Taura rašė, ir valdininkė Bakanaitė, ir politiko brolis Budriūnas, ir netgi pats meras Jareckas, tik atsakas jiems buvo vienas – sprigtas per nosį.
Bet šiemet vieną skundiką tikrai turėjom ypatingą – tikrą grynuolį.
„Žiūrėkit, skambina Antanas Taparauskas. Norėjau pasidžiaugti jūsų labai „puikiu“ straipsniu, tiesiog šūdo pylimu ant manęs. Ir žinokit... Nežinau, kiek Tarvydis jums sumokėjo, vien jo nuomonė. Aš tikrai kreipsiuos į Žurnalistų etikos komisiją ir visur, kur įmanoma. Nu žinokit, taip negalima! Žiūrėkit, ką jūs rašote!“
Šitaip į mūsų publikaciją „Direktorius ir seimūno padėjėjas – kone trikojis“ reagavo herojus – Rokiškio autobusų parko direktorius.
Visur, kur tik įmanoma, jis nesikreipė, bet Žurnalistų etikos inspektorių gerokai pagaišino vien tik dėl to, kad atsakymo reziumė būtų tokia: Taparauskas š. užsipylė pats ant savęs.
Antanas pareigas užima neblogas, kostiumą dailų apsirengia, kaklaraištį užsiriša, bet va, suvokti, ką reiškia būti viešu asmeniu, jo makaulė neišneša.
Nes jei žmogus suvoktų, tai ar demokratinėje valstybėje pasišautų netgi su policijos pagalba nutildyti jį rajono taryboje kritikuojančius oponentus? Ar drįstų kaltinti redakciją korupcija, kai už šmeižtą griežti teismų nuosprendžiai gresia?
Toks mažutis lukašenkiukas tas Taparauskiukas, ne kitaip.
Žurnalistų etikos prievaizdui jis skundėsi ir dėl jam, kaip Seimo nario V.Kanopos padėjėjui, išsakytos kritikos, verkšleno, kad neturi mobiliojo darbinio telefono, todėl ir negali atsiliepti seimūno rinkėjams. Tada kreipėmės į Seimo Viešųjų ryšių tarnybą, ir ji patvirtino, kad Seimo narių padėjėjams priklauso darbiniai mobilieji telefonai. Taigi dabar Taparauskas tegul ir paklausia savo darbdavio, o ne mūsų, kodėl jis nepasivargino telefonais aprūpinti savo padėjėjų.
Bet greičiausiai pats ponas seimūnas nesusivokė, kad gali tokia galimybe pasinaudoti. Juk kai žurnalistai klausė Kanopos, kaip ir kitų seimūnų, kas yra PSD, GPM ar PVM, jis kuo toliau nuo televizijos kamerų skuto.
Kirvis kotą atitiko – koks seimūnas, toks ir jo padėjėjas.
Po šios istorijos direktorius Taparauskas nesustojo – jam labai jau magėjo prieš visą rajoną reabilituotis. Nes buvo apturėjęs dar didesnę gėdą – kai iškišdamas už pinigus kledarą autobusą bandė uždirbti iš karo Ukrainoje.
Tarybos posėdžio dieną, kai visi turi dirbti savo darbus, jis išrikiavo savo pavaldinių komandą ir nusiuntė į savivaldybę jo liaupsinti. O iš tribūnos liaupsino neprisistačiusi ponia. Kai apie tai parašėme, A.Taparauskas atrašė, kad laaaaabai didelę klaidą padarėme – ne tą oratorės pavardę parašėme. Bet užuot tą pavardę mums pasakęs, ožiukas berniukas toliau aikštijosi. Ir dar pavaldines pastrojino – tos, išgirdusios korespondentės balsą, tik ragelius mėtė, tik kulniukais kaukšėjo.
Mūsų skaitytojai rokiškėnai parašė redakcijai tos ledi inkognito pavardę, mes paskelbėme. Ir ką – piemeniokas Untaniokas vėl į karvės š... įvarė.
Ar tokiam nulėpausiui apskritai turėtų kokia valdiška kėdė priklausyti? Kelmas koks miške – geriausiu atveju.
Tai kodėl jis sėdi ir amžius sėdės ir direktoriaus, ir seimūno padėjėjo kėdėje?
Galiu net neatsakyti – jūs patys tai puikiai žinote.
Klapčiukų ne tik bažnyčioj reikia. Tokie mulkiai nuo jaunumės išmoksta automatiškai kloniotis savo maitintojams, o būdami saugūs jų užantyje – spjaudyti ant kitų.
Būtent todėl Taparauskas kloniojasi ir su socialdemokratais rajoną valdančiam merui Godeliauskui. Šitas irgi visaip dangstė Taparauską, jei prisimenate.