„Ai, nieko gero, tik išmatavom balos gylį. Tado batai iš gumos, tai jis įbrido, vandenio buvo va tiek“, – rodo praskėtęs rankeles.
O paskui ima pasakot apie darželio madas ir, jo galva, neteisingą žmonių požiūrį į jas.
„Kodėl žmonės tatuiruojasi? Juk nesveika!“– vienu metu išpoškina ir klausimą, ir savo nuomonę. Ir priduria, jog ir darželyje yra mergaičių su tatuiruotėmis.
„Vienai žvaigždelė ant kaklo, kitai net trys žvaigždelės“, – tikina matęs savo akimis. O pas auklėtoją tatuiruotė ant kojos, per pėdkelnes persišviečia.
Bandom tolerantiškai išlaviruoti: gal mergaičių tatuiruotės netikros, o nuplaunamos, gal auklytė ant kojos irgi tik lipduką prisiklijavusi? Pagaliau esą visokių žmonių yra, visokių reikia, esą gal jauni, neturi pakankamai žinių, kai labiau suaugs, susivoks, kad žymėti save nenusiplaunančiais piešiniais nėra nei labai gražu, nei gerai.
„Betgi būna tokių, kurie nesuauga!“ – mažasis laikosi savos logikos. Ir pateikia pavyzdį: kaimynas jau senas, o rūko, vadinasi, iki šiol nesuaugo. Auklėtoja, kur su tatuiruote ant kojos, irgi, jo manymu, sena, o kaip vaikas.
Nejaukiai mykiam.
Matukas nenurimsta.
„O juk kai moterys pasididina krūtinę, tai irgi nesveika?“ – lyg teigia, lyg klausia.
Patvirtinu, jog tokia operacija tikrai sveikatos neprideda, bet čia Matukas netikėtai ima palaikyti implantus nešiojančių didžiakrūčių pusę.
„Nori, aš tau pasakysiu paslaptį. Mano grupėj jau daug mergaičių nori krūtines pasididinti“, – pasako ir sutrikęs juokiasi.
Klausiu, kodėl jų tokie keisti norai? Juk dar mažos.
„Babyte, tu nieko nesupranti! Taigi kad berniukams patiktų!“ – išpyškina su tam tikra intonacija.
„Ir kaip čia atrodytų, jei mažos mergaitės turėtų dideles krūtines? Nei šis, nei tas“, – bandau užbaigti visai nedarželinukišką temą.
„Aha, tada turėtų eiti kūdikių žindyti...“ – sako užsigalvojęs. Ir dar pasitikslina, ar tikrai krūtinės moterims reikalingos tik tam, kad vaikučiams pieną gamintų. Linkteliu, kad ir dėl to...
„O vaikai sakė, kad kai kūdikiai užauga ir pieno nebereikia, krūtinė sulenda į pilvą, todėl moterys pasidaro storos“, – atskleidžia, ką dar išdiskutavo.
„Kad nesulenda...“ – taisau klaidingą informaciją.
„Žiūrėk, aš tau nupaišysiu gražią moterį, tokią, kaip šiandien daržely paišėm“, – kloja priešais lapą ir traukia flomasterius.
Piešinys prasideda nuo dviejų sulipusių burbulų, nuo jų nusitęsia rankos, viršuj laibas kaklas, ant jo užtupdoma galva, apačioj kaklo storio kūnas ir kojos –šakaliukai.
Norėčiau pasakyti, kad kai aš ėjau į darželį, piešiau visai kitokius personažus, bet nutyliu. Vaikai atspindi tai, ką mato.