Jaunystė neleido suvokti tikrosios grėsmės

Greita taika kariai netiki

JAV prezidentas Donaldas Trampas praėjusią savaitę paskelbė naują taikos Ukrainoje planą ir nurodė prezidentui Volodimyrui Zelenskiui iki ketvirtadienio jam pritarti. Charkive kalbinti kariškiai netiki, kad taika greit bus pasiekta, ir teigia, kad karas tęsis dar keleriuss metus. Artimiausios kelios savaitės turėtų atnešti įdomių naujienų apie taikos derybas.

Pačioje Ukrainoje nuotaikos nėra geros. Visuomenę papiktino viešumon iškilęs korupcijos valstybinėje įmonėje „Energoatom“ skandalas, todėl kritikuojama aferą „pražiopsojusi“ vyriausybė ir prezidentas. Tačiau didžiausią nerimą visiems kelia blogi pranešimai iš fronto, mat okupantų kariai beveik kasdien užgrobia naujus kaimus, o jų puolimo nepavyksta sustabdyti.

Siekdami apsunkinti ukrainiečių gynybą, okupantai ėmė sprogdinti ne tik elektrines, bet ir arčiau fronto zonos esančias geležinkelio stotis, sandėlius, traukinius. Tokiu būdu nori apsunkinti karinės technikos, maisto bei karių pervežimus.

Lapkričio 17-ąją Dnipro bei Charkivo srityse rusai raketomis atakavo geležinkelio stotis net šešiose gyvenvietėse. Per bombardavimus Berestino miestelyje žuvo 17-metė Ukrainos ir Europos kikbokso čempionė Karina Bachur. Ji kitą dieną turėjo vykti į varžybas Austrijoje, tačiau išvakarėse raketos skeveldros pataikė tiesiai į širdį.

Nuo skeveldrų uždengė savo kūnu

Tragedijos dieną nuvykęs į penkiolikos tūkstančių gyventojų turintį Berestiną visų pirma apžiūrėjau geležinkelio stotį. Jos darbuotojos džiaugėsi, kad paskutinis traukinys buvo neseniai išvažiavęs, priešingu atveju galėjo būti daug aukų.

Sprogusi raketa išrausė kelių metrų gylio duobę stoties kieme, apgadino aplinkui stovinčius pastatus, vieną krovininį traukinį, elektros linijas. Keturios raketos smogė į už pusės kilometro esančius geležinkelininkų sandėlius ir apgriovė keliasdešimt privačių namų bei sužeidė dešimt žmonių.

Kariną sužeidė į krūtinę, o jos tėčiui Vitalijui sužalojo koją ir petį.

„Karina buvo už pusantro metro, kur įvyko sprogimas, tačiau ji savo kūnu uždengė mane nuo didžiausių skeveldrų. Būčiau norėjęs, kad visos skeveldros susmigtų į mane, bet nieko nebegaliu pakeisti.

Ji buvo jauniausia iš trijų vaikų, mano numylėtinė, mano saulytė.

Į treniruotes pirmą kartą nuvedžiau, kai buvo septynerių, ji susižavėjo, todėl po to veždavau kasdien. Studijavo pedagogikos universitete, ketino būti fizinio lavinimo mokytoja ir trenere. Po pergalių turnyruose visų pirma skambindavo man, svajojo tapti ir pasaulio, olimpine čempione, bet nebetaps“, – raudodamas pasakojo mergaitės tėtis.

Perspėjimo slėptis nepaklausė

Berestino miestelis yra pusiaukelėje vykstant iš Charkivo į Dniprą. Iki tol rimčiau atakuotas buvo tik karo pradžioje.

Fronto linja yra gana toli, daugiau kaip šimtas kilometrų nuo Berestino. Tačiau šį rudenį Rusijai pasistūmėjus Dnipro bei Donecko regionuose, dronai kartkartėmis ėmė ataktuoti ir Berestiną. Tokios gausios dronų bei raketų atakos kaip kad tą naktį Berestinas per karą nebuvo patyręs.

Mama Olga rodė dukters nuotraukas ir verkdama taip papasakojo tragiškos nakties įvykius.

Šeima gyvena miesto pakraštyje esančiame privačių namų rajone Nizovkoje. Pirmi du sprogimai rajone nuaidėjo apie pusę vienuolikos vakare, todėl mama paskambino mieste po treniruočių užsibuvusiai dukrai, kad ši geriau permiegotų pas tetą. Tačiau duktė nepaklausė ir paprašė, kad bičiulis ją parvežtų.

Vos tik automobilis sustojo prie namo tvoros, kažkur visai netoli pasigirdo trečias sprogimas. Tėvui sušukus „lekiam į rūsį“, visi pasileido bėgti, tačiau Karina staiga sustojo, pasakė pamiršusi mašinoje telefoną ir ėmė bėgti atgal, nereaguodama į raginimą slėptis. Tėvas pasileido iš paskos, o abiem išbėgus į gatvę, nuaidėjo kurtinantis ketvirtas sprogimas – visų arčiausiai, po jo išdužo langai, įsijungė automobilių sirenos. Prie rūsio stovėjusi mama bei Karinos bičiulis išgirdo Vasilijaus klyksmą „Kariną sužeidė!“, o išbėgę pamatė mergaitę ir tėvą gulinčius prie mašinos.

Į koją sužeistas tėvas dukterį bandė kalbinti ir net pliaukštelėjo jai per veidą manydamas, kad taip ši atgaus sąmonę. Tačiau ji gulėjo suglebusi ir tylėjo.

„Pradengusi Karinos striukę pamačiau plūstantį kraują ir išlindusias žarnas, jas su pirštais sustūmiau atgal ir ėmiau klykti: „Padėkit, žmonės, kvieskit greitąją!“ – pasakojo paauglės mama Olga.

Į ligoninę ją skubiai nuvežė patys, bet gydytojai po keturiasdešimties minučių pasakė, kad Karina mirė, nes jos kūną perskrodusios skeveldros pažeidė gyvybiškai svarbius organus.

„Kodėl tos skeveldros negalėjo susmigti į mane, o turėjo į mylimiausią vaiką, mano gražuolę, mano sportininkę? Parašykit, kad ji buvo nuostabiai gera dukra, ir parašykit, kad Rusija žudo niekuo nekaltus vaikus, kad Maskva yra pati didžiausia teroristė“ – pro ašaras paklaikusiu iš skausmo žvilgsniu tarė Karinos tėtis.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Karinos tėtis Vasilijus rodo dukters iškovotus medalius ir diplomus.

2. Berestino geležinkelio stotis po Rusijos raketų atakos buvo suniokota.

3. Karina jau treniravo vaikus, šie pelnė apdovanojimus.

4. Karinos mama Olga ir tėtis Vitalijus po nelaimės negali atsitokėti.

5. Į garsios sportininkės Karinos Bachur laidotuves gausiai rinkosi miestelio bendruomenė, draugai, artimieji.

6. Tėvų namo sienos po raketos sprogimo liko suvarpytos skeveldrų.

7. Sprogimai apgadino prie geležinkelio stoties esančius namus.

E.Butrimo nuotraukos