Teko atlaikyti masiškai sukilusį žmonių pyktį
Panevėžio savivaldybei pavaldžios Specialaus autotransporto įmonės direktorius Rolandas Ramūnas pripažino, kad maisto atliekoms skirtų konteinerių sistemos diegimas jam buvo didžiausias darbinis iššūkis.
Pirmuosius tris mėnesius įmonę atakavo didžiuliai srautai nepatenkintų panevėžiečių.
Jie plūdo į bendrovės klientų aptarnavimo skyrių ir bandė įrodinėti, kad jie visiškai neturi maisto atliekų ir kad papildomas rūšiavimo konteineris jiems nereikalingas.
Kai įsiaudrinusių interesantų darbuotojoms nepavykdavo nuraminti, su jais kalbėtis tekdavo pačiam vadovui.
„Po trijų mėnesių skundų sumažėjo, o po pusmečio jų visai neliko, dabar nebeateina nė vienas nepatenkintas rūšiavimo sistema“, – sako R.Ramūnas.
Anot jo, nepatenkintų klientų padaugėja visada, kai tik kas nors keičiasi: šiukšlių išvežimo kaina ar jų surinkimo sistema, žmonės domisi, kodėl atėjo didesnė sąskaita, kodėl reikia mokėti už vieną ar kitą dalyką, kuriuo esą nesinaudoja.
„Turim neatsilikti nuo Europos Sąjungos reikalavimų, keitėm kainodarą, įvedėm rūšiuojančius ir nerūšiuojančius namų ūkius, ir šitos naujovės žmones glumina“, – nesistebi klientų reakcija.
Direktoriaus šeimai lieka maisto atliekų
Jau 7 metus įmonei vadovaujantis, iš savivaldybės čia dirbti atėjęs R.Ramūnas sakė, kad pilotinis (bandomasis) projektas startavo prieš dvejus metus, tada maisto atliekų surinkimo konteineriais buvo aprūpintas Pilėnų kvartalas. Specialistai tikrino, ką gyventojai į juos pila, skaičiavo, kokiu dažniu reikėtų naujuosius konteinerius ištuštinti.
Visu pajėgumu projektas paleistas šių metų sausį, maisto surinkimo konteineriais aprūpintos visų miesto daugiabučių bendro naudojimo šiukšlių surinkimo aikštelės ir daugelis individualių namų. Panevėžiečiams išdalyti 49 tūkstančiai 7 litrų talpos kibirėliai maisto atliekoms rinkti virtuvėje.
Žinant, kad Panevėžyje gyvena apie 85 700 gyventojų, galima sakyti, kad maisto atliekų rūšiavimo tara aprūpinta maksimaliai daug vartotojų.
R.Ramūnas tikino iš asmeninės patirties žinantis, kad gyventojams tikrai lieka maisto gamybos atliekų. Privačiame name gyvenanti jo 4 asmenų šeima jį užpildanti iki pusės ir daugiau.
„Šeimoje net iškėliau klausimą, ar ne per gausiai „šeriam šiukšliadėžę“, – patikino įmonės vadovas.
Privatininkai piktnaudžiauja
Dabar, įspėjo R.Ramūnas, pradėta diegti dar viena naujovė: nuosavų valdų gyventojai nebegalės naudotis kolektyviniais konteineriais, privalės įsigyti individualius konteinerius. Ir tai kai kam gal nebus malonu.
Ankstesni įstatymai privatiems namams leido turėti sutartis dėl naudojimosi bendrais konteineriais, dabar tokios privilegijos nebeliks.
Anot pašnekovo, bendrovė suskaičiavo, kad daugiabučiams tenkantys atliekų kiekiai beveik dukart didesni nei privačių namų. Pradėjus nagrinėti situaciją paaiškėjo, jog privatininkai piktnaudžiauja, prie bendrų konteinerių sutempia viską, kas nereikalinga, šalia jų išauga šlamšto kalnai. O dar ir gyventojai skundžiasi, kad su automobiliais privažiavę privatininkai atliekų maišų atveža pilnas bagažines.
Didžiausia bėda ten, kur prie aikštelių yra geras privažiavimas, ten savo šiukšles šalia bendrų konteinerių suverčia ne tik miestiečiai, bet ir rajonų gyventojai.
Įmonė bando rasti tam priešnuodį. Pasak pašnekovo, jau treti metai efektyviai veikia nelegalių atliekų mėtytojų gaudymo sistema. Kaskart vis skirtingose vietose padedamos kilnojamosios filmavimo kameros ir taip sulaukiama labai įdomių kadrų su gudručiais, prie konteinerių verčiančiais visokias atliekas.
Gauta vaizdo medžiaga perduodama savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, ir pažeidėjams skiriamos baudos.
Prie kiekvienos šiukšliadėžės įrengti stacionarias kameras kainuotų labai brangiai, kol kas tam nėra lėšų.
Gali pasigirti naujais ir moderniais automobiliais
Mieste yra apie 1 tūkstantį privačių namų, dar neturinčių jokių konteinerių.
„Priversti juos tuos konteinerius įsigyti negalim, kol kas vykdom informacinę akciją, apeliuodami į supratimą. Kai keisis mokestinė sistema, atsižvelgsim į neturinčiuosius konteinerių, galbūt juos palies ne tik kainų skirtumas, bet ir kokios nors papildomos prievolės“, – žada vadovas.
Maisto atliekų surinkimo įdiegimas buvo finansuotas iš tikslinių ES fondų, įsigyta ir inovatyvi šiukšlių surinkimo technika, o automobiliai turi ištekančių skysčių surinkimo talpyklas.
„Mūsų mašinos hibridinės, jų presavimo ir šiukšlių pakėlimo sistemos veikia varomos elektros. Tokie automobiliai atliekas renka privačiuose kvartaluose, jų žymiai mažesnis CO2 išmetimas, dirba beveik be garso, du mūsų automobiliai patys moderniausi šalyje“, – patikino R.Ramūnas.
Tarpinė stotelė prieš gabenant į prieglaudą
Įmonei priskirta ir valkataujančių gyvūnų gaudymo funkcija. Dar prieš gerą dešimtmetį šioje srityje ji turėjo nemažai darbo, kai kas įmonę kaltindavo ir žiaurumu – esą sugautus valkataujančius šunis ir kates čia tiesiog nugalabydavo.
„Senas mitas, gyvūnų nenaikinam“, – patikino direktorius.
Jis tvirtino, kad šiuo metu benamių gyvūnų problemos beveik nebeliko.
Pernai į karantino patalpas buvę uždaryti tik 8 šunys ir 11 kačių. Šungaudžiai pagavo 6 šunis, o du atnešė patys gyventojai.
Vadovas teigė, jog dabar gyvūnai užmigdomi labai retai. Keturkojį atvežus jį apžiūri atvykęs veterinaras ir įvertina būklę. Esą dažniausiai nelaimėliui suleidžiama pastiprinančių vitaminų, jei reikia, gauna vaistų nuo parazitų ir po 14 dienų karantino atiduodamas į prieglaudą.
Veterinaro verdiktas užmigdyti esą ištariamas tik tuomet, kai gyvūnas būna beviltiškai ligotas.
Direktorius patikino, kad jų įmonė nesikrato šių pareigų – esą beglobių gaudymo funkcija jiems ne primestinė, tokia veikla reikalinga dėl sanitarinės miesto švaros palaikymo.
Prierašas po nuotrauka:
Specialaus autotransporto įmonėje gyventojai kėlė triukšmą tada, kai išgirdo apie absurdiškas maisto atliekų surinkimo naujoves.
A.Švelnos nuotr.
