Ripką vėl teko pamiršti
Pernai rudenį Ėriškiai nustebino visą Panevėžio rajoną: atgaivino senovinį sportinį žaidimą – ripką.
Ėriškiečiai tikėjosi, kad visiems patikusi azartiška sporto šventė bus atkartota ir šiais metais, taps tradiciniu rudens palydų renginiu.
„Ripkos varžybų šį rudenį, deja, nebuvo“, – apgailestavo Ėriškių kultūros centro renginių koordinatorius ir ripkos atgaivinimo entuziastas Valdemaras Liudvinavičius.
Tam sutrukdė karas. Netiesiogiai, bet būtent dėl karo išaugę degalų, elektros ir kitų sričių kainos pakišo koją ką tik iš naujo atgimusiai ir Ėriškius garsinti pradėjusiai sporto šakai.
Net žodžio nebuvo girdėję
„Žaisti ripką praktiškai išlaidų nulis, visą reikalingą inventorių gali pasiimti iš gamtos, bet kainuoja pats renginys. Žmonėms reikia atvažiuoti, reikia ir garso aparatūros, ir lėšų vakaronei su koncertuojančiais kolektyvais. Šiemet padarėm pauzę, bet labai tikimės, kad ripkos nebenumarinsim, kitąmet varžybas surengsim“, – sakė pašnekovas.
Ėriškiuose surengti ripkos turnyrą jam šovė į galvą prisiminus vaikystės įvykį. Tada vasarojo stovykloje „Šilelis“, vadovas vaikų būrį nusivedė į mišką, parodė lenktą medžio šaką ir paaiškino, kad iš jos galima pasidaryti patogią ritmušą – specialią lazdą ripkai žaisti.
Vaikai žodžio ripka nė nebuvo girdėję, tad vadovas paaiškino. Ir žaidimą apibūdino.
Kadaise tas lauko žaidimas Lietuvoje buvo plačiai paplitęs, ripką žaidė samdiniai. Tereikėdavo miške susirasti šiek tiek lenktu, sustorėjusiu galu šaką ir išsipjauti apie 20 centimetrų skersmens ripkelę, tokį medžio griežinėlį. Būdavo, kad ripka taip greit nesuskiltų, ją apkaustydavo metaliniu lankeliu.
Žaidimo taisyklės panašios kaip dabartinio ledo ritulio: tam tikrame plote dvi komandos pasidalija zonas, vienas žaidėjas meta ripką į priešininkų teritoriją, o šie lazdomis ją turi sulaikyti, kad nenuskrietų į vartus.
Pasak V.Liudvinavičiaus, ripką vienur vadino ritiniu, kitur rifle, kai kitur katilka. Ripkos žaidimo aprašymai aptinkami XVII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose, o to kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas išblėso XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai sodžiai išsiskirstė į viensėdžius.
Su lazdom lakstė ir moterys
„Yra jau susikūrusi ir ripkos federacija, lazdas pasigamina, o mūsų tikslas buvo išsaugoti grynai etninį žaidimą, inventorių imti iš gamtos“, – aiškino pašnekovas.
Žaisti ripkos į Ėriškių stadioną praėjusį rudenį suvažiavo ir panevėžiečiai, ir aplinkinių seniūnijų gyventojai, pavyko suformuoti 4 komandas, kiekvienoje buvo po 7 žaidėjus. Žaidė vyrai, moterys ir paaugliai. Maži vaikai gavo užduočių iš įvairaus dydžio ripkelių sudėlioti paveikslėlius, su ripkelėmis įveikti „pelkę“, ripkele pataikyti į krepšį.
„Varžyboms rimtai ruošėmės, visą savaitę treniravomės“, – prisimena V.Liudvinavičius.
Kaip treniruotė buvo ir išvyka į Pakruojį per Baltų vienybės dieną. Kita ripkos propagavimo išvyka buvo pas Upytės moksleivius.
Dienos trumpyn, stalai gausyn
Kitas su etniniu paveldu susijęs tradicinis renginys, kiekvieną rudenį gausiai suburiantis ėriškiečius, yra iš kulinarinio paveldo.
Kultūros centro vadovė Justė Gusevaitė-Grižė pasakojo, jog įvairiai vadinta šventė, kurioje prisimenami seniausi valgių receptai, gyvuoja jau 6 metus.
Šventės kaltininkas – vietinis folklorinis ansamblis „Kupetinė“.
Kai derlius būdavo nuimtas, o dienos vis trumpėdavo, ansamblio narės sumanė dažniau užustalėje kartu pasėdėti, bendravimu pasimėgauti: prisikepdavo visokių gardėsių, dažnai ne kasdienių, o pagal mamų ar net močiučių receptus, ir pasidengdavo šventinį stalą. Beragaudamos ir kulinarinėmis bei konditerinėmis paslaptimis dalydavosi.
„Kodėl gi renginio neišplėtus, nepadarius viešo, kad daugiau žmonių prisidėtų?“ – tada savęs paklausė J.G.Grižė.
Jau kitais metais kultūros centre nusidriekė ilgiausi, gausiai vaišėmis nukrauti stalai, įdomius valgius gamino ir gaspadinės, ir gaspadoriai.
Tada sukilo azartas varžytis, komisija skyrė įvairiausias nominacijas.
Dar vėliau kulinariniam paveldui priskiriamų patiekalų gaminimo varžytuvės imtos organizuoti komandomis, renginys tapo išvažiuojamas, vis kitoje seniūnijoje, bet pabaigtuvės vykdavo būtinai Ėriškiuose.
„Būdavo 6 komandos – po 5 žmones kiekvienoje, taigi visokias gardybes ruošė net 30 žmonių“, – kultūros centro vadovė pasakojo, kaip smarkiai išaugo toji šventė.
Iš pradžių kulinarinio paveldo šventė vadinta „Gaspadinės kraitelė“, vėliau – „Gardu kaip du medu“.
Parūpo sveika gyvensena ir teisinga mityba
„Šiemet pasukome nauja kryptimi, nebeliko varžytuvių ir gausiai nukrautų stalų. Vietoj jų atsirado paskaitos sveikatinimo ir sveikos mitybos temomis“, – aiškino J.G.Grižė.
Šiųmetinis renginys buvo išdėstytas trimis etapais. Ėriškiečiai buvo pakviesti į Molainių kaimo bendruomenių namus išgirsti šaltalankių naudos paslapčių.
Antrosios paskaitos klausyti visi rinkosi į Upytės dvaro virtuvę. Ten mitybos specialistė aiškino, kiek lėkštėje turi būti grūdų ir kiek daržovių. Ragauti ji pateikė patiekalą iš perlinių kruopų bei įvairių daržovių, netgi rekomendavo valgyti vietoj mėsos.
Baigiamasis renginys tradiciškai vyko Ėriškiuose, čia gyvenimo patirtimi dalijosi geležiniu planetos žmogumi tituluojamas panevėžietis Vidmantas Urbonas.
Tada lauke jau kunkuliavo didelis puodas su moliūgų sriuba.
„Katile tilpo 20 litrų, dalyviai išsrėbė viską iki dugno“, – džiaugėsi centro vadovė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Žaidimui tinka visokio dydžio ripkelės.
2. Net pavadinimas „Ripka“ buvo sumeistrautas iš to, kas rasta gamtoje.
3. Mažieji su ripka buvo pažindinami per visokius žaidimus: ir paveikslus dėliojo, ir per „pelkę“ ėjo.
4. Ripkos atgaivinimo iniciatorius V.Liudvinavičius būsimiems žaidėjams aiškino, kokia tai sporto šaka.
5. Azarto pagauti žaidėjai energingai lakstė po aikštę ir gynė savą teritoriją.
6. Taurė nugalėtojams pagaminta buvo irgi iš medinių ripkų.
7. Dvidešimties litrų talpos katilas buvo išvalgytas iki dugno.
8. Pažindinant su gerosiomis šaltalankių savybėmis, renginio dalyviai buvo pavaišinti ir šaltalankių saldainiais.
9. Paskaitos apie sveikesnę mitybą ir produktų suderinamumą sulaukė nemažo susidomėjimo.
Asmeninio albumo ir Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
