Įvairiais istoriniais laikotarpiais priklausė daugeliui savininkų, jie dvaro žemes ir patį dvarą įsigydavo paveldėję ar nusipirkę.
XVIII amžiuje Zasinyčius valdė gana garsūs buvę Ernestas Kristupas Budbergas ir jo žmona Ona Elzbieta. Dvarą ir žemes jie pardavė Ukmergės pavieto maršalkai Antanui ir jo žmonai Kotrynai Koscialkovskiams.
Maždaug tuo metu dvarui priklausė 6 kaimai ir 3 karčemos.
1840 metais dvare gyveno 19 parapijiečių, o jau 1850 metais Ignoto Koscialkovskio valdomame dvare gyveno 21 dvarionis, priklausė 603 baudžiauninkai ir buvo 12 laisvųjų gyventojų.
Kokie buvo ankstesnieji dvaro pastatai, duomenų nėra.
Paskutiniai, kurių griuvėsiai išlikę iki dabar, buvo pradėti statyti nuo XIX amžiaus vidurio.
„Tuo laiku buvo ekonominis pakilimas, visame Kupiškio krašte buvo pastatyta ar perstatyta didžioji dalis dvarų“, – sakė istorikė.
Istorikė daro prielaidą, kad Zasinyčių dvare patys savininkai nė negyveno, juos valdė samdyti ūkvedžiai. Jei būtų buvę priešingai, šeimininkai būtų rašę laiškus, būtų vykę visokie susitikimai, rengiami kažkokie dokumentai, o archyvuose nieko panašaus nėra.
Daugelis dvaro mūrų išstovėjo maždaug iki 1980 metų.
Dvaro svirnai turėjo įdomų bokštelį, dėl to pastatas dažnai būdavo vadintas bažnyčia. Kam tarnavo bokštelis, galima tik spėti, gal saugumo sumetimais apylinkėms stebėti, kad apsisaugotų nuo gaisrų, gal tiesiog, mėgdžiojant pilis, pasididžiavimui prieš kitus.
Dvaras turėjo gana daug įvairių ūkinių pastatų: tvartus, sandėlį, klojimus, daržinę, svirnus.
Dabar apysveikis likęs tik vienas tvartas, jis įdomios uždaro stačiakampio formos, su uždaru kiemu. Tokių pastatų Kupiškio krašte jau mažai belikę.
Zasinyčių dvaro griuvėsių niekas neatsiėmė, jie liko valstybei.