Jau nebegali piktintis
Pasvalio muzikos mokykloje dirbanti ir jaunuosius pasvaliečius fortepijono bei dainavimo paslapčių mokanti Kristina Matulienė yra iš tos jaunos kartos pasvaliečių, kurie dar užkabino tuos laikus, kai mokyklose buvo mokoma tik dviejų užsienio kalbų – prancūzų ir rusų.
Kito pasirinkimo Pasvalio rajono moksleiviai sovietmečiu neturėjo, apie anglų kalbą tik pasvajoti galėjo. Net ir atgavus šalies nepriklausomybę perėjimas prie anglų kalbos buvo laipsniškas.
Pedagogė prisiminė moksleiviškus metus, kai ji labai pykdavo, jog negali mokytis anglų kalbos. Vis dėlto vargta laužant liežuvį prancūziškai buvo ne veltui – atėjo ir tie laikai, kai ji jau galėjo didžiuotis mokanti paryžiečių kalbą.
Gerą muzikinę klausą turinti K.Matulienė išvyko studijuoti į Klaipėdą. Studijuodama Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo katedroje, veikli mergina subūrė muzikuojančių merginų grupę ir visos dainavo tik prancūziškai.
„Prancūziškos dainos išsiskiria savo elegancija, lengvumu, švelnumu. Jų dainuoti be šypsenos beveik neįmanoma. Kadangi Lietuvoje nėra daug atlikėjų, dainuojančių prancūziškai, tai mūsų grupė sulaukdavo labai daug gerbėjų dėmesio. Turėjome tik vieną konkurentę – dabar šalyje jau žinomą atlikėją Eveliną Sašenko“, – studijų metus prisiminė pasvalietė.
Su vyru grįžo gimtinėn
K.Matulienė juokiasi, kad nors ir labai svaiginantis buvo klausytojų dėmesys bei ovacijos, tačiau meilė buvo kur kas galingesnė. Po penkerių metų grupės veiklos su bendražygėmis teko atsisveikinti. Ištekėjusi ji su vyru Tautvydu, taip pat pasvaliečiu, grįžo į gimtinę.
Vis dėlto Pasvalyje jauna šeima neužsibuvo. Gydytoju dirbantis K.Matulienės sutuoktinis gavo pasiūlymą padirbėti Norvegijoje, tad abu su vaikais penkeriems metams emigravo į šią Skandinavijos šalį. Muzikaliai moteriai svajonę dainuoti bei savo žiniomis dalytis su mokiniais teko atidėti ateičiai.
Bet štai jau dveji metai K.Matulienė Pasvalio muzikos mokykloje dirba fortepijono ir vokalo mokytoja.
Jaunosioms dainininkėms pedagogė siūlo pabandyti dainuoti prancūziškai. Tačiau šios kalbos nesuprantantys mokiniai nedrąsiai priima mokytojos pasiūlymą.
„Prancūziškai muzikai reikia brandesnio vaiko. Jis vidumi turi jausti muzikos eleganciją, jos lengvumą. Net konkursuose prancūziškos dainos paperka komisijos narius. Tegul ir nelabai tiksliai atlikėjai sudainuoja, muzikos švelnumas tas jų klaidas pridengia“, – tvirtino pedagogė.
Sūnūs gabūs muzikai
Dažnas pasvalietis labai nustemba išgirdęs, kad jaunatviškai atrodanti ir žavesiu spinduliuojanti mokytoja jau atšventė 37 metų gimtadienį ir yra trijų sūnų motina.
Moteris džiaugėsi, kad visos atžalos yra muzikalios, tik muzikos keliu žengs gal ne visi berniukai. Devynmečiam Domantui kur kas patrauklesnis sportas, septynerių Augustas lanko muzikos mokyklą ir mokosi groti akordeonu, o penkiametis Ainis eina į darželį, apsisprendimai jo laukia ateityje.
Mokytoja svajoja prancūziškos dainos žavesiu užkrėsti ne tik mokinius, bet ir suburti vyresnių, prancūzų kalbą mokančių atlikėjų grupę.
Nė kruopelytės akcento
K.Matulienės auklėtinė 14 metų Rūta Preidžiūtė džiaugiasi turinti galimybę dainuoti ta užsienio kalba, kurios mokosi gimnazijoje. Moksleivė jau yra baigusi muzikos mokyklą, šiais metais ji pasirinko išplėstines muzikos studijas ir mokosi dainavimo pas K.Matulienę.
„Turiu daugybę įvairiausių pomėgių. Be muzikos, dar lankau dailės mokyklą, mokausi skambinti gitara. Šiais metais labai norėčiau save išbandyti ir vaidindama. O dainuoju nuo mažų dienų. Džiaugiuosi, kad su mokytoja Kristina ne tik mokausi vokalinio dainavimo, bet ir turiu progą dainuoti užburiančia prancūzų kalba“, – patikino veikli paauglė.
K.Matulienė neslėpė, kad renkantis užsienietiškas dainas svarbu yra ne tik taisyklingai sudainuoti natas, bet ir aiškiai be akcento tarti žodžius.
„Su Rūta dainų žodžius mes pirmiausia mokomės deklamuoti kaip eilėraštį. Tarime negali būti nė kruopelytės akcento ar tarties klaidų. Kad suprastume prancūzišką dvasią, net kino filmus žiūrėjome, Paryžiaus nuotraukas vartėme. Daina privalo skleisti eleganciją, švelnumą, atspindėti ypatingą nuotaiką“, – pamokų subtilybes dėstė vokalo mokytoja.
Japonų kalbos pedagogei tikrai neprimes
R.Preidžiūtei mokytis kalbų labai patinka. Mergina neslėpė, kad taisyklingai rašyti anglų kalba jai sekasi kur kas geriau nei gimtąja lietuvių. Gimnazistė metė sau iššūkį, kad išmoks ir japonų kalbą, bent jau iš dalies, ir būtinai šia kalba uždainuos. Kartu ji kvatoja, kad dainavimo mokytojai tikrai neteks laužyti liežuvio ir mokytis kalbėti japoniškai.
„Kai dainuoji keliomis kalbomis, jau gali drąsiai sakyti, kad kaip atlikėjas pasiekei aukštesnį lygį. Kiekvienos šalies muzika yra savita. Lietuvių – daugiau yra prisirišusi prie jaunimo. Šiuolaikinėje angliškoje muzikoje yra pridėta daug perdarytos muzikos detalių. Prancūziška – labai elegantiška, šokinėjanti, linksma, – tvirtino R.Preidžiūtė.
Jai patinka dainuoti įvairiomis kalbomis. Su bet kokia daina reikia daug dirbti, dainavimas, anot merginos, tai ne penkios minutės šlovės, o sunkus darbas.
Mergina prisipažino, kad jai ne kartą jaudulys scenoje yra pakišęs koją. Dainuodama Rūta yra pamiršusi ir žodžius. Bet iš keblios situacijos jai išsisukti padėdavo mokytojos patarimas – kad ir kas benutiktų, scenoje niekada neišsiduoti, nesiliauti dainuoti – žiūrovai neturi suprasti, kad suklydai.
R.Preidžiūtei liūdna, kad prancūzų kalba nustumta į šalį.
„Kai mokiausi progimnazijoje, prancūzų kalbą buvo pasirinkę vos penki klasiokai. Gimnazijoje – didesnė klasė, todėl prancūzų pamokas lanko dvigubai daugiau bendramokslių. Kitiems draugams kur kas įdomesnė ir lengvesnė yra rusų kalba. O aš mokytis prancūzų kalbą pasirinkau negalvodama apie jos sunkumą. Ji mane pakerėjo savo skambesiu bei švelnumu. Gaila, kad muzikos mokyklą lankantys draugai nesimoko prancūzų kalbos, o galėtume ir mes Pasvalyje, kaip tai darė mokytoja Klaipėdoje, suburti prancūziškų dainų ansamblį“, – apgailestavo R.Preidžiūtė.
Autografas: „Džiaugiuosi, kad su mokytoja Kristina ne tik mokausi vokalinio dainavimo, bet ir turiu progą dainuoti užburiančia prancūzų kalba.“ R.Preidžiūtė
Autografas: „Svajoju prancūziškos dainos žavesiu užkrėsti ne tik mokinius, bet ir suburti vyresnių, prancūzų kalbą mokančių atlikėjų grupę.“ K.Matulienė
Prierašai po nuotraukomis:
1. Gyvenant Norvegijoje K.Matulienę žavėjo skandinaviškos žiemos grožis. Nuotr. iš asmeninio archyvo
2. K.Matulienė jaunuosius pasvaliečius moko dainuoti ir groti fortepijonu.
3. R.Preidžiūtę žavi prancūziškos dainos trapumas ir elegancija. V.Savickienės nuotraukos
4. Dainuojančią jaunąją solistę R.Preidžiūtę palaikydavo suaugusių moterų šokių grupė.
5. Studijų metais K.Matulienė (dainuoja) su draugėmis susibūrė į prancūziškai dainuojančią grupę. Nuotr. iš asmeninių archyvų