Gotai tiesiog pribloškė
Dainininkė, įvairių pasaulio šalių liaudies muzikos atlikėja Eglė Jačauskienė panevėžiečiams pažįstama kaip Petrevičiūtė. Dabar ji gyvena Vilniuje, bet kone kas mėnesį aplanko savo gimtąjį miestą, suka į Upytę pas tėvus. Jos vyras Ignas Jačauskas – taip pat iš Panevėžio krašto, poros vaikai – 12 metų Dominykas ir 4 metų Saulė – pas senelius vyksta noriai.
Eglės mama yra nuo Rokiškio, tėvas – nuo Šiaulių, tad jaunoji moteris save vadina gryna aukštaite.
Eglė užaugo Panevėžyje, Kniaudiškių mikrorajone. Po šalies nepriklausomybės atkūrimo ji prisimena anuometę slogią miesto atmosferą. Tik ji pati nieko blogo aplink nematė: niekada tiesiogiai nebuvo susidūrusi su pavojumi, niekada gatvėje nebuvo nukentėjusi nuo banditėlių. Tėvai jos neišleisdavo naktinėti su draugais, tad gal todėl neramiame rajone ji jautėsi saugiai.
„Tada mūvėjau odines kelnes ir vilkėjau ilgą paltą, nešiojausi gitarą“, – prisimena savo jaunystę.
Kai baigdama mokyklą Eglė pakeleivingais automobiliais nuvyko į muzikinį festivalį „Mėnuo juodaragis“, ją ištiko šokas susidūrus su tokia spalvinga žmonių įvairove. Juodais ir baltais dažais veidus išsiryškinusių gotų ji iki tol nebuvo regėjusi.
Būtent gotai jai padarė didžiausią įspūdį.
Vilniuje sutartinių nepamiršo
Nors muzikos mokyklos nelankė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje ji buvo aktyvi – mergaičių muzikiniame ansamblyje grojo gitara.
„Atlikdavome dainuojamosios poezijos kūrinius, dalyvaudavome įvairiuose renginiuose ir išvykose“, – vardija dabar.
Su klasiokėmis ji taip pat traukė sutartines, pasirodydavo šokių bei dainų vakaronėse, tad baigusi mokyklą jautėsi jau gerai perpratusi sutartinių žanrą.
Tuo metu domėtis liaudies folkloru, anot jos, nebuvo labai populiaru, bet jai patiko. Ir išvykusi studijuoti į Vilnių Eglė tos srities neapleido.
„Dar vėliau mano draugė dainininkė Laurita Peleniūtė įkūrė muzikinę grupę „Marga muzika“ ir ieškojo vokalistės. Žinodama, kad esu dainavusi sutartines, pasikvietė mane į grupę“, – sakė atlikėja.
Šiuolaikiškos liaudies dainos
Su „Marga muzika“ Eglė pradėjo aktyviai repetuoti ir koncertuoti: kolektyvą kviesdavosi netgi garsūs užsienio festivaliai. Grupė šiuolaikiškai atlikdavo įvairių tautų liaudies dainas, grojo ir šiuolaikiniais muzikos instrumentais, ir liaudies instrumentais.
Dabar grupė pristabdė savo veiklą, bet buvę jos nariai kartu tebekoncertuoja. Anuomet „Marga muzika“ vienijo aštuonis žmones, iš kurių liko trys – šie dar susirenka pakoncertuoti.
Dauguma atlikėjų ir muzikantų išsiskirstė, nes juos įtraukė kiti darbai, asmeninės veiklos.
Koronaviruso karantino metu šios grupės nariai pasirodymus rengdavo internetu.
Namuose užsidariusiems žmonėms buvo tikra atgaiva kartu dainuoti liaudies dainas.
Pritaria Aistės Smilgevičiūtės balsui
Eglė dainuoja ir kitur – ji yra pritarianti dainininkė grupėje „Skylė“, dalyvauja koncertuose su grupe „Lietis“, sutartines traukia muzikanto Viktoro Diawaros projekte „Elektroninės sutartinės“. Pastarasis projektas – tai lietuvių liaudies ir šiuolaikinės šokių muzikos mišinys.
Su dainininke Aiste Smilgevičiūte ir grupe „Skylė“ ji pradėjo koncertuoti maždaug prieš dešimtmetį, kai L.Peleniūtė pakvietė kartu padainuoti keliems „Skylės“ koncertams susibūrusiame savanorių chore.
„Dainuoti buvo smagu – choras veikė apie pusantrų metų. Dabar kartu daugiausia koncertuojam, kai būna didelis renginys“, – priduria.
Žemaitiškai dainuoti – ne problema
Su grupe „Skylė“ aukštaitei Eglei yra tekę dainuoti žemaitiškai. Juk grupė pristatė roko operą žemaičių kalba „Gervaza dūzgės“.
„Man tai ne bėda. Juk išmokti bulgarišką dainą yra daug sunkiau nei žemaitišką“, – nusijuokia pašnekovė.
Pasirodymai būna teatralizuoti – dainininkai ant scenos įkūnija skirtingus personažus, o tai labai įdomu.
Vienas iš pasirodymų, šios grupės mitologizuotas projektas „Dūšelės“, buvo skirtas daugiausia Vėlinių laikotarpiui, renginiai vykdavo kur nors pilkapynuose.
„Pasakojama, kaip sesuo eina gelbėti brolio į pomirtinę karalystę. Dainininkų kostiumai – tarsi varnos dideliais snapais. Lyg kokios dūšios būtume“, – vaizdingai pasakoja.
Repeticijų būna labai nedaug
Vasarą beveik kiekvienas jos savaitgalis skirtas koncertams.
„Man repeticijos ir kūrybinis darbas patinka labiau nei greitas koncertas. Bet dabar, tiek patyrus, repetuoti prieš pasirodymą užtenka labai nedaug“, – prasitaria.
Jeigu ruošiasi koncertui su L.Peleniūte, abi kartu susėda ir dainuoja, svarbiausia – gerai žodžius išmokti.
„Esu labiau atlikėja nei kūrėja. Kūrėjas tikrai turi parodyti savo sielą ir širdį. Kūryba turi būti tik jo. Aš dainuoju ne savo kūrybos dainas“, – kuklinasi pašnekovė.
Tautiniai drabužiai paverčia visai kitokia
Vis dėlto netgi ilga patirtis daugeliui neleidžia atsikratyti scenos baimės.
Pirmąsias tris koncerto dainas, užplūdus adrenalinui, ji sudainuoja automatiškai – net neatsimena to momento.
Padeda nusiraminti mintis, kad eidama į sceną ji tiesiog atlieka vaidmenį – tarsi dainuoja ne ji pati, o atlikėja. Nulipusi nuo scenos ji vėl pavirsta į mamą ir banko darbuotoją.
Tiesiog perkėlus atsakomybę kam nors kitam, sumažėja ir jaudulys.
Mokyklos laikais ji lankė šokių bei dainų ansamblį „Kanapėlė“. Jau tada ji pastebėjo, kad eidama į dainuojamosios poezijos koncertą ji jaudinasi, o štai apsivilkusi tautinį kostiumą „Kanapėlės“ koncertui to jaudulio nebejaučia. „Supratau, kad tautiniai drabužiai man tarsi uždeda kaukę. Aš pasidarydavau nebe savimi, o kitu žmogumi“, – patikina.
Ant scenos – it ant žarijų
Koncertas Vokietijoje, Niurnbergo festivalyje su grupe „Marga muzika“, Eglei ypač įsiminė.
Buvo taip karšta, kad ant žiūrovų iš vandens žarnų buvo liejamas šaltas vanduo.
Koncertas vyko subombarduotoje bažnyčioje be stogo – vietoj altoriaus stovėjo scena, ir saulė plieskė tiesiai į dainininkes.
Buvo gal per 40 laipsnių karščio, o jos dainavo vilkėdamos koncertinius kostiumus iš ne vieno medžiagos sluoksnio.
Atlikėjos ant juodos scenos sugalvojo lipti basos – norėjo atrodyti tikroviškai – kaip laumės lietuvaitės.
O scena taigi įkaitusi! Ant tos juodos scenos pasijutome kaip ant žarijų – negalėjome išstovėti. Organizatoriai rado išeitį akimirksniu – patiesė baltus rankšluosčius, tad ant jų užlipusios dainavome“, – pasakoja panevėžietė.
Suomiškai mokėsi – niekaip nepražūsi
Eglė nesigaili baigusi suomių kalbos studijas. Tokius specialistus išgraibsto šalies finansų įmonės, turinčios reikalų su užsienio rinkomis.
„Man patinka turėti nuolatinį pajamų šaltinį ir tobulėti, o kartu nepamiršti muzikos“, – šypsosi dainininkė.
Jai patiktų dirbti renginių organizatore. Laisvalaikio veiklas ji moka sudėlioti iki smulkmenų.
Dainuoti patinka ir jos tėvams. Nors jie nėra muzikantai, tačiau ankstyviausius muzikinius pradmenis atlikėja gavo iš jų.
„Jeigu tėtis vyksta į kelionę su didesne kompanija, jis atspausdina dainų žodžius ir išdalina, kad visi kartu galėtų dainuoti“, – sako pašnekovė.
Daiktus vaikams apibūdindavo dainuodama
Moteris gali pasigirti ir tuo, kad sugeba surasti dainą kiekvienai gyvenimo situacijai. Pakanka tik išgirsti žodį ir iš karto į galvą topteli daina, labai tinkanti tam momentui.
„Anyta pasidžiaugia, kad mūsų vaikai anksti pradėjo kalbėti, o ir žodynas jų platus, nes aš kiekvieną daiktą jiems pristatydavau ne paprastai, o apdainuodama“, – prisimena pasakotoja.
Ir motinystė jai nekelia daug rūpesčių – kai sūnus Dominykas buvo mažas, jį kartu padainuoti nusivesdavo. Vaikas išmoko atmintinai visą mamos repertuarą. Dabar Muzikos mokykloje jis mokosi groti būgnais.
Tik judriai mažylei dukrai dar sunku išklausyti kūrinius iki pabaigos.
Muzikos instrumentų kolekcija
Eglės vyras dirba žurnalistu, bet neabejingas ir muzikai – groja pianinu ir gitara.
„Jeigu norėtų, muzikinėje srityje galėtų pasiekti daugiau už mane“, – šypsosi žmona.
Muzikali šeima kolekcionuoja egzotiškus įvairių šalių muzikos instrumentus. Jie tinka papuošti ir namų interjerui. Kolekcija susideda iš būgnelių, dūdelių, dviejų kalimbų, dviejų kanklių, mėnulio būgno, ksilofono, mandolinos ir dar kelių itin sunkiais pavadinimais.
Dauguma instrumentų – suvenyriniai, ne pačios geriausios būklės, bet kartais šeima susėda, ima juos ir – pasilieja improvizuota muzika!..
Šeimos moteris suranda laiko ir šokių projektui, ir kinui – netrukus filmuosis dokumentiniame filme apie Šeduvos žydus.
Prierašai po nuotraukomis:
1. E.Jačauskienė nuo mokyklos laikų pasuko prie tautinės muzikos, jai šiuolaikiškų formų. Vyganto K. nuotr.
2. E.Jačauskienė sceninį įvaizdį susikūrė pati – ant scenos ji atrodo įspūdingai. Rasos Pupelytės nuotr.
3. Jačauskų šeima visa muzikali, kolekcionuoja įvairių šalių muzikos instrumentus. Kartais savo malonumui jais visi pagroja. S.Baturos nuotr.
4. Atlikėja su bendraminčiais aplankė ne vieną pasaulio šalį, o karantino metu muzikantai koncertavo internetu.
5. Pirmą kartą nuvykus į muzikinį festivalį Eglę nustebino žmonių įvairovė – gimtinėje to nebuvo mačiusi. Dabar ji sukasi tarp tikrai išskirtinių asmenybių.
6. E.Jačauskienė savo kaip atlikėjos kelią pradėjo Panevėžyje – su draugėmis dainavo muzikiniuose kolektyvuose. Asmeninio albumo nuotraukos
7. E.Jačauskienė jau įprato dainuoti ant scenos, tačiau pirmuosius kūrinius koncertuose ji atlieka tarsi automatiškai. SielojRamu nuotr.
8. Eglė turi dainą kiekvienai gyvenimo situacijai. Kam nors nutikus, į galvą jai topteli daina, tinkama tam momentui. OJK Space nuotr.
